Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 20 d.


Vašingtono spaudžiama NATO: mes nedalyvaujame ir nedalyvausime konflikte
Evaldas Labanauskas
Scanpix
Protestas Berlyne prieš Rusijos agresiją ir reikalavimai paskelbti neskraidymo zoną Ukrainos oro erdvę.

Ukrainiečiai juokauja, kad jų kariuomenė kovoja taip įnirtingai, kad tuoj NATO pati prašysis narystės Ukrainoje. Išties jų kariai kovoja didvyriškai, bet iš neeilinio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo penktadienį ukrainiečiams tikėtis nieko per daug neverta.

Rytų flango stiprinimas

Galingiausio gynybinio Aljanso narių užsienio reikalų ministrai penktadienį ryte rinksis į Briuselyje vyksiantį neeilinį susitikimą. Jame taip pat turėtų dalyvauti Suomijos ir Švedijos bei ES diplomatijos vadovai. Dienotvarkės pagrindinė tema – Rusijos agresija Ukrainoje.

Pasak Lietuvos atstovybės prie NATO vadovo ambasadoriaus Deivido Matulionio, padėtis yra sudėtinga, todėl reikalingi nuolatiniai posėdžiai, svarstymai, kaip NATO toliau turi dirbti ir reaguoti į susidariusią situaciją. Susirūpinimas yra didžiulis tiek dėl Ukrainos, tiek dėl mūsų rytinio flango.

Reikalingos aiškios priemonės, papildomi veiksmai, atitinkamai yra ir politinė dimensija, todėl užsienio reikalų ministrai ir apkalbės tiek visus politinius niuansus, tiek atgrasymo ir gynybos klausimus.

„Tarp sąjungininkų egzistuoja vieningas požiūris ir vieningumas šiuo metu yra didžiausia vertybė. Dabar mūsų visų uždavinys yra užtikrinti NATO teritorijos gynybą, kad į ją nebūtų kėsinamasi. Tai yra pasakę ir JAV prezidentas Joe Bidenas, ir kiti. Tam reikalingos aiškios priemonės, papildomi veiksmai, atitinkamai yra ir politinė dimensija, todėl užsienio reikalų ministrai ir apkalbės tiek visus politinius niuansus, tiek atgrasymo ir gynybos klausimus“, – trečiadienį IQ teigė D. Matulionis bei pridūrė, kad parengties lygiai keliami ir Lietuvoje, kitose Baltijos valstybėse, o visame rytiniame flange didėja pajėgos.

Praėjusį penktadienį po nuotolinio NATO vadovų susitikimo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad aktyvuoja NATO greitojo reagavimo pajėgas NRF (angl. NATO Response Force) ir labai aukštos parengties priešakines pajėgas VJTF (angl. Very High Readiness Joint Task Force).

„NRF, arba tai NATO greitojo atsako pajėgos, kurios yra pavaldžios Aljansui. VJTF – tai labai aukštos parengties priešakinės pajėgos, kurios yra dalis NRF ir kurių parengtis dabar pakelta iki minimalios trukmės. Aktyvavus NATO gynybos planus, jos yra pavaldžios vyriausiajam Aljanso pajėgų vadui. Jis sprendžia, kur tos pajėgos turi būti naudojamos, sustiprinami pajėgumai viename ar kitame regione – ar pietryčiuose, ar centre, ar šiaurės rytuose, – kalbėjo Lietuvos atstovas NATO. – Kita dalis – papildomi pajėgumai, kurie atsiranda. Sakysime, Lietuvos teritorijoje – vokiečių ir amerikiečių, ar dar bus papildomų pajėgų. Visa tai bendrame kontekste – tiek atskirų šalių narių parama rytiniam flangui, tiek NATO bendras atsakas su NRF.“

Neskraidymo zonos nebus

Kaip minėta, kitas NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo svarbus klausimas – parama agresiją patiriančiam Kijevui. Ukraina, kuri siekia narystės NATO ir yra viena iš šešių pasaulio valstybių, turinti išplėstų galimybių partnerės statusą, prašo, kad Aljansas ir sąjungininkai užtikrintų neskraidymo zoną virš jos teritorijos, nes ten vyraujančios Rusijos oro pajėgos apsunkina šalies gynybą ir atakuoja civilinius objektus. Šį prašymą kartoja ir visame pasaulyje vykstančiuose protestuose eiliniai ukrainiečiai, ir aukščiausia Ukrainos vadovybė.

„Sankcijų politika einama teisinga linkme. Reikia, kad Vakarai ne tik atjungtų Rusijos centrinį banką nuo SWIFT sistemos ir suteiktų daugiau „Stinger“ bei prieštankinių ginklų, bet ir įvestų neskraidymo zoną virš didelės Ukrainos dalies, – pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Ukraina gali įveikti agresorių. Mes tai įrodome pasauliui. Tačiau mūsų sąjungininkai taip pat turi atlikti savo vaidmenį.“

Ši idėja sulaukė ir tam tikro palaikymo Vakaruose bei JAV. Respublikonų senatorius Rogeris Wickeris teigė, kad „turėtų įsikišti stipri bendraminčių koalicija ir rimtai apsvarstyti“ neskraidymo zonos nustatymą.

Suprantu, kad tai gali sukelti JAV ar kitų šalių oro pajėgoms grėsmę susidurti su Rusijos naikintuvais ar raketomis, bet manau, kad galime pasielgti kaip ir kitų operacijų metu: užbrėžti objektų ribas, nustatyti įsitraukimo taisykles, t. y. tik sukurti neskraidymo zoną.

„Manau, kad tai gera mintis virš Kijevo ir Vakarų Ukrainos įgyvendinti neskraidymo zoną kartu su keliais sąjungininkais koalicijoje, tai įtrauktų Jungtinę Karalystę, Lenkiją, galbūt Turkiją ar kas norėtų prisijungti. Tai užkirstų kelią atakoms prieš civilius bei esminius infrastruktūros objektus, tokius kaip branduoliniai reaktoriai ar atominių atliekų saugojimo aikštelės, kas kitu atveju padarytų milžinišką žalą Ukrainos žmonėms ir Europos žemynui. Tai yra daugiau negu pateisinimas šio žingsnio. Suprantu, kad tai gali sukelti JAV ar kitų šalių oro pajėgoms grėsmę susidurti su Rusijos naikintuvais ar raketomis, bet manau, kad galime pasielgti kaip ir kitų operacijų metu: užbrėžti objektų ribas, nustatyti įsitraukimo taisykles, t. y. tik sukurti neskraidymo zoną, o ne pulti kažką, nebent kažkas pultų mus bei neįsitraukti į kovas žemėje“, – antradienį JAV ir Ukrainos verslo tarybos organizuotoje diskusijoje kalbėjo kitas respublikonas, buvęs JAV ambasadorius NATO ir specialus JAV atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris.

Vis dėlto tiek JAV prezidentas J. Bidenas, tiek NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas jau atmetė šią idėją.

„NATO nedalyvauja konflikte. NATO neketina siųsti karių į Ukrainą ar perkelti lėktuvų į Ukrainos oro erdvę“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pabrėžė J. Stoltenbergas.

JAV administracijos spaudimas?

Dar įdomiau, kad būtent per šią spaudos konferenciją A. Duda pareiškė, kad Lenkija neduos Ukrainai savo naikintuvų Mig-29, nors anksčiau pranešta, kad ukrainiečiai lakūnai net išvyko parskraidinti šios gyvybiškai jiems būtinos ginkluotės.

Taip pat skirtingai nei pirmosiomis karo dienomis, pastaruoju metu paviešinama vis mažiau informacijos apie NATO šalių paramą Ukrainai. Trečiadienį po nuskambėjusio pranešimo, kad papildomi Turkijos dronai „Bayraktar“, kurie įspūdingai pasirodė naikinant Rusijos okupantų pajėgas, pasiekė Ukrainą, Kijevas ir Ankara sulaukė JAV generalinio štabo vadovo Marko Milley'aus skambučio.

Teigiama, jog JAV administracija spaudžia sąjungininkus „nuleisti garą“, kad kuo mažiau matytųsi NATO ir jos narių karinė parama Ukrainai, nes esą tai gali įvelti į karinį konfliktą su Rusija. Todėl kažkokių rimtų ir viešų sprendimų, be eilinio solidarumo su ukrainiečiais pareiškimo, iš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo penktadienį tikėtis sunku.

Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“.

„Mantros kartojimas, kad NATO negali padėti Ukrainai, jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą. Tai mato ir putinas. (...) Jei nesustabdysime putino Ukrainoje, kariauti teks vis vien, bet jau mūsų šalyse. Ukraina prašo realios pagalbos, o mes stebime TV ekranuose sprogdinamus gyvenamuosius kvartalus ir prisiekinėjame, kad „labai palaikome Ukrainą“. Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome?“ – dar trečiadienį NATO ir Vakarų poziciją apibendrino kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiuo pareiškimu, tikėtina, galutinai užkirtusi sau kelią tapti NATO vadove, nors buvo laikoma viena kandidačių.

2022 03 03 13:00
Spausdinti