Veganas Jordi Casamitjana Didžiojoje Britanijoje laimėjo teismą prieš buvusią darbovietę, nes pastaroji jį atleido dėl pažiūrų į gyvūnų išnaudojimą. Lietuvoje panašių bylų dar nebūta, bet teisininkai tokios galimybės neatmeta, o veganai nori daugiau galimybių rinktis.
J. Casamitjana buvo atleistas dėl to, kad papasakojo kolegoms apie galimą jų darbovietės „League Against Cruel Sports“ grupę, siekiančią uždrausti lapių ir kitų rūšių gyvūnų rekreacinę medžioklę, bendradarbiavimą su pensijų fondais, kurie investuoja į bandymus su gyvūnais.
Darbo teismas pripažino, jog šiuo atveju atleidimas buvo diskriminacinis, o J. Casamitjana prabilo apie vadinamąjį domino efektą – minėjo, jog šis sprendimas turėtų turėti teigiamą įtaką veganų teisėms ir kitose šalyse.
Veganų teisės Lietuvoje
Lietuvoje taip pat yra veganų ir teisininkų, kurie aiškina visuomenei šios grupės teises. Antai advokatas Rokas Janauskas skiria daug dėmesio šiai temai, ypač socialiniuose tinkluose.
Viename įrašų, kuris vadinasi „Teisė į mitybą (arba ir veganai turi teises)“ jis cituoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 9-ą straipsnį ir primena, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.
„Svarbu paminėti, kad religijos ar tikėjimo išpažinimas ir praktikavimas apima ne tik tam tikras apeigas, bet ir mitybą bei mitybos taisyklių laikymąsi. Daugelis religijų yra nustačiusios mitybos taisykles, kurių jas išpažįstantys asmenys laikosi. Pavyzdžiui, musulmonai ir judaistai nevalgo kiaulienos, o budistai, hinduistai, džainistai iš viso atsisako mėsos “, – rašė R. Janauskas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, kaip primena teisininkas, taip pat pripažįsta, kad vegetarizmas ir veganizmas yra prilyginami ir saugomi kaip įsitikinimai.
Svarbu socialinis palaikymas
Portalo IQ.lt pašnekovė veganė Meda Simanavičiūtė pasakoja, kad jai yra tekę susidurti su atvejais, kai į jos įsitikinimus nebuvo atsižvelgiama, bet tai vykdavo ne specialiai.
„Nemaloniau būna klausytis dvidešimtą kartą tų pačių pokštų apie veganus, kurie nuvalkioti ir atsibodę, arba kai žmogus sąmoningai bando įžeisti ar pažeminti, bet tai pasitaiko retai“, – sako ji.
Pašnekovė jau dvylika metų yra vegetarė, o vegane tapo prieš penkerius metus. Atsisakyti mėsos ją paskatino empatija gyvūnams. Netrukus ji ėmė savanoriauti gyvūnų apsaugos organizacijoje „Tušti narvai“, vėliau pradėjo joje ir dirbti.
Pasak M. Simanavičiūtės, požiūris į veganus per dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė į gera.
„Tuomet mažai kas žinojo, kas yra tie veganai ir kodėl žmonės renkasi augalinę mitybą, į mus žiūrėjo kaip į save marinančius pamišėlius. Dabar vis dažniau jaučiu, kad į tokią mitybą žvelgiama kaip į sveiką, teigiamą aplinkai ir gyvūnams pasirinkimą“, – teigia ji ir priduria, kad kalba apie sostinės sociumo požiūrį, o regionuose situacija yra skirtinga.
„Kryptis, kuria turėtume judėti – valstybės įstaigose (darželiuose, mokyklose, ligoninėse, kariuomenėje) suteikti galimybę pasirinkti maitinimą, atitinkantį žmonių įsitikinimus. Taip pat sveikintinos būtų darbdavių iniciatyvos, kuriose būtų atsižvelgiama į darbuotojų mitybos įpročius“, – paaiškina pašnekovė.
Nors vis dar tenka susidurti su visuomenės kritika, ji jaučia stiprų ryšį su veganų bendruomene. Veganai stengiasi įveikti tą patį iššūkį ir dalijasi sunkumais, klausimais ar maloniais įspūdžiais, su kuriais susiduria. Ji teigia, kad socialinis palaikymas veganų judėjime yra svarbus.
Dėl teisių dar tektų pakovoti
Advokatas R. Janauskas pastebi, kad Lietuvoje dar niekada nebuvo situacijų, kai veganizmas būtų pripažintas kaip įsitikinimas, saugomas įstatymų nuo diskriminacijos.
Lietuvos teisinė bazė saugo nuo diskriminacijos įsitikimų pagrindu – tai numato Konstitucijos 27 straipsnis – žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Naujasis Darbo kodeksas taip pat įtvirtina darbuotojų apsaugą nuo diskriminavimo (DK 26 straipsnis).
Taigi, pasak pašnekovo, Lietuvoje egzistuoja teisinis mechanizmas, kai asmuo, kuris mano, kad buvo diskriminuojamas dėl savo pažiūrų ar įsitikimų, gali kreipdamasis į teismą ginti savo pažeistas teises.
„Tačiau, kiek tai susiję su veganizmu, rezultatas priklausys nuo to, ar Lietuvos teismai palaikys etinį veganizmą pakankamu filosofiniu įsitikinimu ar pažiūromis, kad laikytų jas saugomomis įstatymo. Lietuvoje, bent mano žiniomis, kol kas tokio precendento nėra“, – tęsia jis.
Šalyje, teisininko žiniomis, buvo tik keletas atvejų, kai buvo kelti klausimai dėl mitybos religiniu pagrindu. Pavyzdžiui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėjo Užsieniečių registracijos centro gyventojų skundą, kad centre maitinimas organizuojamas, neatsižvelgiant į gyventojų praktikuojamą religiją.
„Mano vertinimu, ir Lietuvoje asmuo negali būti diskriminuojamas ar su juo kitaip nelygiavertiškai elgiamasi dėl jo pažiūrų ar įsitikinimų, pavyzdžiui, kad jis yra veganas. Darbo vietoje taip pat turėtų būti užtikrinta apsauga nuo diskriminavimo, taip pat veganiškas pasirinkimas ir priemonės. Tačiau praktikoje, kaip ir su visomis kitomis žmogaus teisėmis, dėl šių teisių būtina pakovoti ir šias teises būtina išsikovoti“, – reziumuoja pašnekovas.
Veganizmas – ne tik mityba
Pasaulyje veganai susiduria su diskriminacija dar ir dėl to, kad aplinkiniai klaidingai suvokia jų gyvenimo būdą tik kaip dietą. Iš tikrųjų, mityba yra tik vienas veganiško gyvenimo būdo bruožų, o filosofija daug gilesnė.
„Veganizmas yra nesutikimas savo veiksmais prisidėti prie gyvūnų išnaudojimo, tai yra pripažinimas, kad tai gyvi padarai, todėl turi pagrindines teises. Mes neturėtume jų laikyti savo nuosavybe, auginti, išnaudoti ar žudyti. Taip pat veganizmas yra atsisakymas su gyvūnais elgtis kaip su daiktais“, – teigiama veganų teises ginančio ir pažiūras populiarinančio puslapio Goveganworld.com skiltyje „Veganų teisės“.