Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks tik 2019 m. Nepaisant to, jau kitų metų pavasarį prasidės arši kandidatų rinkiminė kampanija, ne tik parodysianti, kas, ko ir kiek vertas, bet ir dar kartą į viešumą iškelsianti didžiausius valstybės sopulius, IQ konferencijoje „Pasaulis 2018“ prognozavo ekspertai.

Bandymai prognozuoti, kas taps realiausiais kandidatais į Lietuvos Respublikos prezidento postą, 2019 m. rinkimuose vis dar primena būrimą iš kavos tirščių. Vis dažniau skelbiamos apklausos, rodančios vienų ar kitų visuomenės veikėjų populiarumo raidą, kursto aistras ir aršias diskusijas ne tik politikos tyrinėtojų rate. Kartais pasirodantys pranešimai apie vieno ar kito žinomo žmogaus politinius veiksmus kuria iliuziją, kad kandidatų galime turėti daugiau nei sveiko proto. Vieni klausia, kas bus, kiti numoja ranka: gelbėtojų Lietuvoje niekada nebus per mažai. Ir visgi laukti liko nebe tiek jau daug. Žurnalo IQ surengtos konferencijos „Pasaulis 2018“ dalyviai teigė, kad politikos užkulisiuose jau vystoma plati rinkiminė kampanija, o kitų metų pavasarį matysime ne tik potencialius lyderius, bet ir aiškius kandidatus.

Dar vienas gelbėtojas?

Jei rytoj vyktų rinkimai, dalis visuomenės rinktųsi kandidatus, nesiejamus su tradicinėmis politinėmis jėgomis. Kita vertus, partijos, nors ir nesikratančios pareigos iškelti kandidatus, apie būsimus lyderius kalba tik užuolankomis. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno moderuotoje diskusijoje „Metai be rinkimų Lietuvoje“ dalyvavęs Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas, paklaustas, ar partija turės savo kandidatą rinkimuose, atsakė vienareikšmiškai: „Socialdemokratai savo kandidatą prezidento rinkimuose turi visuomet, priešingai nei mūsų kolegos konservatoriai. Tad 2019 m. rinkimai netaps jokia išimtimi“. Realiais kandidatais esą gali tapti Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė arba Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, tačiau formalus sprendimas bus priimtas kitų metų pavasarį. Šiuo pavyzdžiu, tikėtina, kad paseks ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Gali susidaryti įspūdis, kad svarbiausius sėkmės rinkimuose svertus savo rankose laiko valstiečių-žaliųjų vyriausybė. Ji, viešųjų ryšių specialisto Arijaus Katausko teigimu, diktuos svarbiausius programos akcentus, o būsimi kandidatai turės į juos reaguoti. Todėl neabejotinai daug bus kalbama apie socialinę gerovę, tradiciškai mažai dėmesio bus skiriama tarptautinei erdvei. O juk ir pats ministras pirmininkas Saulius Skvernelis yra įvardijamas ne tik kaip kandidatas, bet ir potencialus laimėtojas. Kita vertus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio nuomone, Lietuvoje šiandien yra palanki terpė dar vienam šalies gelbėtojui. Jo esą ypač laukiama regionuose. O turint omenyje visada populiarumo sulaukiančias karštąsias temas – socialinę atskirtį, nacionalinį saugumą ar identitetą – bei susiskaldžiusią politinę kairę ir nusilpusį centrą, neabejotinai sulauksime ir nepartinių ar antipartinio profilio kandidatų.

Iššūkis politinėms partijoms

Tam pritarė ir G. Paluckas. Jo požiūriu, šiandien partijos susiduria su dideliais iššūkiais, kai vieno klausimo judėjimai keičia rinkimus – pagrindinį liberaliosios demokratijos instrumentą. „To kaina aukšta – nelieka nuoseklumo, politika tampa lėkštesnė, – sakė socialdemokratų partijos lyderis. – Tačiau visuomenei tokie dažnai netgi regioniniai judėjimai yra patrauklūs.“ Jis sutiko, kad jie sudaro konkurenciją partijoms, tačiau kovoti su jais nereikia. „Partijos turi būti atviros ir perimti žaidimo taisykles, nes turi svarbų pranašumą: struktūrą ir tęstinumą“, – kalbėjo G. Paluckas. Ateinantys rinkimai iš partijų pareikalaus vientisumo ir didesni partijų lyderių skaičiaus. „Tiesioginiai mero rinkimai 2015 m. parodė, kad partijose yra per mažai žmonių, galinčių tinkamai atstovauti visuomenei ir aiškiai su ja komunikuoti, – diskusijoje kalbėjo A. Katauskas. – Kol partijos to nespręs, tol patirs pralaimėjimą mažiems dariniams tiek regioniniu, tiek nacionaliniu mastu“. Tauta jaučia lūkesčius, kurių politikai negali patenkinti, mano R. Dargis: „Tą parodė savivaldybių tarybų rinkimai, kuomet turėjome galimybę sprendimo priėmimo galią atiduoti į tautos rankas, tačiau šia proga nepasinaudojome“.

Tereikia veikti

Paklausti apie didžiausias grėsmes, diskusijos dalyviai sakė, kad iššūkius gali kelti atotrūkis tarp lūkesčių ir realybės. „Valstybės patikimumo pagrindą gali sudrebinti skirtis tarp to, ką sako ir daro valdžia, – teigė G. Paluckas. – Situacijai prastėjant, gali iškilti radikalios gelbėtojų jėgos, kurių pavyzdžius matome Vakarų Europoje“. Šią numatomą grėsmę vyriausybė ir valdančioji dauguma, G. Palucko nuomone, turėtų vertinti ypač rimtai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, šiandien Lietuvai kaip niekada reikia ilgalaikių ir giluminių sprendimų. Tai esą rodo bruzdėjimas dėl sveikatos apsaugos sistemos, dėl švietimo padėties. Tačiau realius pokyčius įgyvendinti bus sunku. „Rinkimus mes turime per dažnai. Tai neleidžia siekti realaus reformų įgyvendinimo“, – mano R. Dargis. Artėjantys metai esą išimtimi netaps. „Jau šiandien gyvename ketvirtosios pramonės revoliucijos sąlygomis, bet paklauskite mokytojų, ar jie žino, kas tai yra, ar gali tai paaiškinti vaikams?“ – klausė pašnekovas. Valdžia, jo nuomone, turėtų reflektuoti priimamus sprendimus. Prie to prisidėti galėtų ir 2017 m. pabaigoje prasidėjęs akivaizdus pilietinės visuomenės stiprėjimas, kurio pavyzdžiu R. Dargis laiko gydytojų susijungimą į rimtą, prieš tai neveikusią, jėgą. „Šiandien gydytojai kalba ne apie atlyginimus, bet apie poreikį peržiūrėti visos sveikatos apsaugos sistemos tvarumą. Jei šiuo pavyzdžiu paseks ir mokytojai, Lietuvoje turėsime labai gerų pokyčių“, – įsitikinęs R. Dargis. Pokalbio dalyviai sutiko, kad Lietuvoje galima padaryti labai daug gerų dalykų, tik reikia veikti. „Kitu atvejų, atėję į 2020 m. rinkimus, toliau kalbėsime apie tas pačias bėdas ir galvosime ką daryti. O žmonių Lietuvoje juk mažėja“, – diskusijoje akcentavo R. Dargis.