Dainius Labutis/ELTANėra kandidato užimti Lietuvos ambasadoriaus postą Lenkijoje. Sutarta kandidatūra, kaip skelbė žiniasklaida, – prezidento patarėja, atsisakė pretenduoti į ambasadorius dėl sveikatos problemų.
„Didžioji naujiena yra tai, kad bus ieškoma naujo kandidato į Lenkiją“, – penktadienį po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tokią informaciją gavome iš prezidentūros – kad tiesiog reikia ieškoti naujos kandidatūros“, – pridūrė jis klausiamas, kodėl priimtas toks sprendimas.
Klausiamas, kaip toliau vystysis procedūros ir ar Užsienio reikalų ministerijoje (URM) bus rengiamas naujas diplomatinis konkursas, G. Landsbergis leido suprasti, kad tokiu keliu einama nebus.
„Aš turėčiau didelių abejonių, ar kas nors atrankoje dabar dalyvautų“, – tepasakė jis.
A. Skaisgirytė: prezidentas su ministru kalbasi dėl kitos kandidatūros
Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė žurnalistams sakė, kad reikės ieškoti naujo diplomato, nes sutartas kandidatas atsisakė pretenduoti į ambasadorius dėl sveikatos problemų.
„Kandidatūra, kuri jau buvo suderinta, deja, susidūrė su labai rimtomis sveikatos problemomis. Todėl paskutinę minutę teko žmogui permąstyti ir nuspręsti, kad negali šiuo metu išvykti iš Lietuvos“, – žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.
Ji patikino, kad šalies vadovas kartu su G. Landsbergiu derasi dėl kitos kandidatūros. A. Skaisgirytės manymu, ji galėtų būti apsvarstyta jau kitame URK posėdyje.
„Todėl prezidentas su ministru kalbasi dėl kitos kandidatūros. Aš labai tikiuosi, kad pavyks iki galo ją suderinti“, – pridūrė patarėja.
Neatskleidžia, ar atkritusi kandidatūra į atstovybę Lenkijoje yra prezidento patarėja
Visgi nei G. Landsbergis, nei A. Skaisgirytė nesiėmė komentuoti viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, esą į ambasadą Varšuvoje prezidentas pasiūlė skirti savo patarėją. Apie tai penktadienį pranešė naujienų portalas lrytas.lt.
„Esu sakęs, kad nekomentuosiu pavardžių – tikrų ar netikrų“, – sakė G. Landsbergis.
„To nekomentuosiu, kadangi tai yra konfidenciali informacija“, – pakartojo A. Skaisgirytė.
URK apsvarstė didžiąją dalį teiktų kandidatūrų
Kaip pranešta anksčiau, penktadienį uždarame posėdyje URK tęsė 2024 m. ambasadorių rotacijos svarstymus. Po posėdžio politikai teigė, jog komiteto nariai apsvarstė didžiąją dalį teikimų.
„Visos, kurias spėjome pristatyti šiandien – tos sulaukė (pritarimo – ELTA)“, – žurnalistus informavo G. Landsbergis.
„Dauguma patvirtintų. Trūksta dar vieno posėdžio, kad vos ne visa šių metų rotacija būtų parengta. Dėl to tenka džiaugtis“, – savo ruožtu teigė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Visgi, vėl stringančio ambasados Varšuvoje klausimo, rodos, URK nariai nebuvo linkę sureikšminti.
„Aš esu giliai įsitikinęs, kad tiek prezidentas, tiek užsienio reikalų ministras, tiek mes, Seimo nariai, skiriame šiek tiek daugiau laiko tam, kad žmogus, kuris būtų paskirtas į tokią svarbią valstybę kaip Lenkija, iš tikrųjų būtų geriausia, ką Lietuva gali išsiųsti“, – klausiamas apie naujos kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje paieškas sakė Seimo valstietis Giedrius Surplys.
„Labai lauksime to paskutinio siūlymo. Tikiuosi, kad tas paskutinis posėdis bus toks, koks buvo ir šiandien – kai visos valdžios labai gražiai sutarė dėl tų kandidatų“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad kilus prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.
Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl 13 diplomatinių atstovybių vadovų paskyrimo.
Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno.
Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 13 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metu rugsėjo 7 d., kai, baigusis kadencijai, buvo atšauktas tuometis atstovybės vadovas Eduardas Borisovas.
Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.
