Viešojo ir privataus sektorių partnerystės asociacija, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija, kitos asociacijos kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių dėl Vietos savivaldos įstatymo ir Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitimų. Jais esą būtų išplėstos galimybės savivaldybėms vykdyti vidaus sandorius bei jų kontroliuojamos įstaigoms dalyvauti ūkinėje veikloje, nelygiomis sąlygomis konkuruojant su verslu.
Nutarimo projektu siūlomu reguliavimu siūloma ne tik išplėsti savivaldybių galimybes vykdyti vidaus sandorius, bet ir steigti naujus paslaugų teikėjus bei pradėti teigti naujas paslaugas. Be to, esant Nutarimo projekte nurodytoms sąlygoms (kurios, Asociacijų nuomone iš principo gali apimti bet kokią savivaldybėms reikalingą paslaugą) būtų galima nesilaikyti Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnio reikalavimų. Juose įvardinta, kad savivaldybės, steigdamos naujus ūkio subjektus ar pradėdamos teikti naujas ūkines paslaugas, turi atlikti konkurencingą procedūrą.
„Taigi, pritarus Nutarimo projektu siūlomiems įstatymų pakeitimams būtų sudaromos visos sąlygos savivaldybėms nevaržomai dalyvauti ūkinėje veikloje, kas ne kartą įvairių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijų buvo įvardinta kaip vengtina praktika, nes sukelia neefektyvaus valstybės turto valdymo, „dvigubo finansavimo“, nesąžiningos konkurencijos ir korupcijos rizikas“, – teigia Viešojo ir privataus sektorių partnerystės asociacijos direktorius Andrius Šiaudinis.
Tuo tarpu, tikslai, kurių deklaruoja siekiantys Įstatymų pakeitimų autoriai ir Vyriausybės Išvados rengėjai, yra puikiai pasiekiami ir atviroje rinkoje, mano Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas
Asociacijos atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, viešų konkursų dėl sporto ir kultūros infrastruktūros privačių operatorių atrankos rėmuose savivaldybės gali puikiai užsitikrinti reikiamą kiekį viešųjų paslaugų ir kainą, tam šiuo metu yra visos sąlygos. Tai patvirtina ir Konkurencijos taryba savo išvadoje dėl Įstatymų projektų teigdama, jog „esamas reglamentavimas yra pakankamai aiškus ir užtikrina sąžiningos konkurencijos laisvę. Tiek pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tiek pagal Pirkimų įstatymą, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybėms yra numatyta pareiga organizuoti veiklą laikantis sąžiningos konkurencijos principo ir vykdant konkurencingas procedūras“.
Asociacijos pažymėjo, jog visi viešosios ir privačiosios partnerystės projektai yra įgyvendinami atviro viešo konkurso būdu, todėl viešasis sektorius iš rinkos dalyvių gauna konkurencingus pasiūlymus ir turi galimybę vesti derybas iš esmės dėl visų veiklos aspektų.
Vyriausybės Išvadai kritines pastabas taip pat pareiškė eilė valstybės institucijų.
STT priminė, kad Įstatymų projektuose nustatė korupcijos rizikos veiksnių ir pažymėjo, kad „kai kurios Nutarimo projektu siūlomos nuostatos yra panašios anksčiau STT vertintiems projektams“. Taipogi ši institucija mano, kad Nutarimo projekto nuostatomis gali būti sudaromos sąlygos nukrypti nuo suformuotos konstitucinės doktrinos, nesilaikoma sąžiningos konkurencijos principų, sudaromos prielaidos korupcijai.
Centrinės projektų valdymo agentūra savo pozicijoje mini Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, jog Lietuvos įstatymuose įtvirtinti vidaus sandorių ribojimai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms, tačiau valstybių narių laisvė pasirinkti, jų nuomone, tinkamiausią darbų atlikimo ar paslaugų teikimo organizavimo būdą nėra neribota. Priešingai, ji turi būti įgyvendinama laikantis pagrindinių SESV nuostatų, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų teikimo, taip pat iš jų išplaukiančių principų, kaip antai vienodo požiūrio, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo.
Konkurencijos taryba savo pozicijoje nurodo, jog Nutarimo projektu teikiami Įstatymų projektų patobulinimai yra netinkamos priemonės siekiamoms problemoms spręsti. Taipogi pažymi, kad naujos sąlygos įtvirtinimas vidaus sandoriui sudaryti gali būti nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl vidaus sandorių. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra nurodęs, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, kai kitu (paslaugų teikėjų konkurso) būdu būtų neįmanoma užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Atsižvelgiant į tokį išaiškinimą, minėti kriterijai negali būti tik viena iš prielaidų, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, o turi būti vertinami kaip būtina sąlyga. Todėl siūlo įvertinti galimybę aiškiau Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžti, kas laikoma paslaugos teikimo nepertraukiamumu, gera kokybe bei prieinamumu.
Lapkričio 18 d. Konkurencijos taryba paskelbė, jog pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo perduoti valdyti baseiną savivaldybės viešajai įstaigai „Palangos investicijų valdymas“. Tyrimo metu Konkurencijos taryba nagrinės, ar Palangos miesto savivaldybė minėtu sprendimu galėjo privilegijuoti savo įmonę, diskriminuoti kitus rinkos žaidėjus ir taip sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams.
Konkurencijos įstatymas nustato pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Konkurencijos taryba šių metų birželį pripažino Vilniaus miesto savivaldybę pažeidus Konkurencijos įstatymą, kai ji be konkurso pavedė savo įstaigai „Sveikas miestas“ valdyti Fabijoniškių baseiną, ir skyrė 31 500 eurų baudą. Savivaldybė šį sprendimą yra apskundusi teismui.
