FotobankasLaisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose ir kitose pasilinksminimo vietose lankytojams nuo šiol reikės registruotis.
Vyriausybė trečiadienį šia nuostata papildė nutarimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos.
Nustatyta, kad registracija bus vykdoma pagal valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas sąlygas.
Registracijos nereikės, kai viešojo maitinimo paslaugos teikiamos įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įmonių ar įstaigų patalpose, taip pat, kai maistas tiekiamas išsinešti.
„Privalomas lankytojų registravimas leis užtikrinti atsekamumą esant susirgimams. Šiose vietose esant dideliam asmenų srautui ir kontaktams užsikrėtimo rizika yra didelė ir reali, atsekamumas leistų padėti geriau valdyti situaciją“, – sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Darbo laikas trumpinamas iki vidurnakčio
Vyriausybė taip pat nusprendė, kad barai, restoranai ir naktiniai klubai turės užsidaryti vidurnaktį, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą.
„Trumpinamas maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laikas: šių įstaigų veikla bus vykdoma nuo 7 iki 24 valandos“, – teigiama Vyriausybės pranešime spaudai.
Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad diskusijos dėl kavinių darbo laiko vyko nuo pavasario, už ribojimus pasisakė epidemiologai, o Vyriausybė be kita ko atsižvelgė ir į kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžius.
„Matome, kas vyksta Europos Sąjungos valstybėse, matome rizikas ir pavojus dėl tų vietų, kada yra vartojamas alkoholis, pasilinksminimas vyksta nesilaikant arba net neįmanoma užtikrinti saugumo reikalavimų. Dėl to, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos teikimą, toks sprendimas ir buvo priimtas“, – po posėdžio žurnalistams teigė premjeras.
Jis išreiškė viltį, kad tvarkos laikymąsi užtikrins kavinės ir patys jų lankytojai ir neprireiks teisėsaugos įsikišimo.
S. Skvernelis taip pat patikino, kad lankytojų duomenys bus kaupiami laikinai, o „nesant reikalui bus sunaikinami“. Tikimasi, kad užkrato plitimo atveju kontaktiniai žmonių duomenys leis juos įspėti laikytis saviizoliacijos, atsargumo ir atsekti tolimesnius kontaktus.
„Ne dėl valstybės ir valdžios institucijų tai daroma, tai daroma dėl mūsų pačių“, – tikino S. Skvernelis.
Nauja tvarka įsigalios pirmadienį, spalio 26-ąją.
Vilniaus naktinis aljansas dėl naujų ribojimų svarsto kreiptis į teismą
Vyriausybei trečiadienį nutarus restoranų, barų ir naktinių klubų darbą nuo kitos savaitės apriboti iki vidurnakčio, sostinės naktinio pasilinksminimo vietoms atstovaujantis Vilniaus naktinis aljansas sako svarstantis galimybę kreiptis į teismą.
Aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas sako, kad Europoje jau yra precendentų, kuomet barų ir naktinių klubų savininkai bei jų atstovai dėl panašių draudimų inicijuoja ginčus teismuose.
„Mes jau kalbame su teisininkais. Yra bylų ir Didžiojoje Britanijoje, aš šiandien buvau susitikime su įvairių šalių atstovais ir jie pasakė, kad paskelbti barus pavojingomis vietomis jie laiko klaidingu“, – BNS sakė M. A. Haroldas.
„Šita praktika Vakaruose yra laikoma klaida. Aš galvojau, kad Lietuvoje tos pačios klaidos nepadarysime. O šiandien gaunu žinutę, kad ir Lietuva padarė tą patį. Ir ji rėmėsi Vakarų praktika“, – kalbėjo Vilniaus naktinio aljanso vadovas.
Tiek jis, tiek Vilniaus baro „Piano Man“ valdytojos įmonės „BrandFood“ vadovas Saulius Galdikas sakė, kad Vyriausybės sprendimas buvo itin netikėtas, nes iki šiol buvo sakoma, jog šie sprendimai yra savivaldybės kompetencija.
„Jaučiamės apgauti iš Vyriausybės pusės. Paskutines kelias savaites buvo intensyviai komunikuojama, kad spręsti šitas problemas yra savivaldybės kompetencija“, – BNS sakė S. Galdikas.
Vos prieš kelias dienas savivaldybė ir Vilniaus naktinis aljansas pristatė #SafeVilnius žemėlapį, kuriame sužymėtos saugiausios pasilinksminimo vietos.
„Čia tikrai yra žaibas iš giedro dangaus (…) Mes sukūrėme pavyzdines saugumo programas Vilniuje. Tai programai buvo leista veikti tris dienas ir tada pasako, kad nieko nebus. Tai tikrai yra labai neatsakinga, aš šokiruotas“, – sakė M. A. Haroldas.
S. Galdikas sakė, kad barai ir naktiniai klubai jau buvo sutarę dėl papildomų saugumo priemonių pasilinksminimo vietose.
„Ten dalyvavo ir NVSC, kuri yra organizacija po Vyriausybės sparnu. Visas tas procesas vyko. Dabar sėdime ir patys galvojame, ką tai gali mums reikšti, nes tam tikrai nebuvome pasiruošę“, – teigė „Piano Man֧“ vadovas.
Naktiniams klubams – mirties nuosprendis
Pasak M. A. Haroldo, barai ir naktiniai klubai papildomus sprendimus dėl saugumo siūlė dar prieš porą mėnesių, kai situacija Lietuvoje dar nebuvo tokia bloga kaip dabar.
Jo teigimu, būtent šios įstaigos siūlė registruoti žmones, siekiant atsekti susirgusius ir kontaktą su sergančiais turėjusius barų lankytojus.
„Viskas galėjo būti padaryta prieš porą mėnesių ir mes siūlėme visokias priemones. Prašėme daugiau kontrolės, o dabar jie kaltina barų sektorių dėl viruso plitimo?“ – klausė M. A. Haroldas.
„Du kartus buvome pasitarimuose su Sveikatos apsaugos ministerija ir ji nepritarė registravimo prievolei. Jiems nebuvo įdomu siūlymai dėl daugiau apsaugos priemonių, jie tiesiog sakė, kad žiūrės į situaciją ir nieko nebedarė“, – sakė jis.
Pasak jo, leidimas dirbti tik iki vidurnakčio naktiniams klubams, kurie didžiausių lankytojų srautų sulaukia būtent po 24 valandos, faktiškai yra „mirties nuosprendis“.
„Naktiniams klubams tai yra mirties nuosprendis. Barai irgi jau buvo ant ribos. Dabar gaus dar mažiau pajamų. Dar blogiau, nekalbant apie ekonominį aspektą, neteisinga išmesti visus žmones į gatvę tą pačią minutę“, – piktinosi M. A. Haroldas.
S. Galdikas teigė, kad dėl karantino ir vėliau įvestų papildomų apribojimų baras ir dabar balansuoja ant nuostolių ribos.
„Dabar dirbame, balansuojame ant nuostolio ribos, tai dabar bus tik aiškus nuostolis. Kiek čia kas tą nuostolį norės laikyti, nežinome“, – sakė „Piano Man“ vadovas.
Jo teigimu, iki vidurnakčio apribojus barų veiklą, mažės darbo apimtys, o to pasekmė – personalo mažėjimas, prastovos.
„Laukia darbo krūvio mažėjimas, tai reiškia, kad reikės dirbti mažiau žmonių, fiziškai dirbsime trumpiau, kas reiškia apyvartų mažėjimą, užsakymų, darbo užmokesčio, turbūt, ir personalo mažėjimą“, – teigė S. Galdikas.
Abu pašnekovai teigė, kad duomenų, jog barai yra išskirtinai nesaugūs, nėra.
„Barus lengviausia uždrausti, tai ėmė ir uždraudė, nors jokios statistikos, duomenų, kad čia yra blogai, nėra, ir būti negali“, – tvirtino S. Galdikas.
Precedentas – Berlyne
Europoje toliau sparčiai plintant koronavirusui, šalys imasi vis griežtesnių viešojo gyvenimo ribojimų, o kai kurios jau grįžta ir prie karantino.
Tokie ribojimai yra itin skausmingi ne tik turizmo ir apgyvendinimo paslaugų tiekėjams, bet ir barams, naktiniams klubams ir kavinėms, kurių veikla šiemet jau buvo suvaržyta pavasarį.
Barų darbą iki 23 valandos apriboti buvo nusprendusi ir Vokietijos sostinės Berlyno valdžia, tačiau restoranų savininkai kreipėsi į teismą ir bylą laimėjo. Teismas nusprendė, kad tokie ribojimai yra neproporcingi, be to, trūksta įrodymų, kad barai, reikalaujantys kaukių dėvėjimo ir kuriuose tarp staliukų išlaikomas saugus atstumas, prisideda prie augančių užsikrėtimų skaičių.
Barų, naktinių klubų ir restoranų darbo laiko ribojimai taip pat buvo atšaukti Badeno-Viurtembergo, Saksonijos, Žemutinės Saksonijos ir Saro krašto žemėse.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
