Europos KomisijaVilnius kreipėsi į Europos Komisiją dėl Kinijos veiksmų, kai pastaroji nuo gruodžio išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos. Pekinas jau įspėjo Briuselį.
Kreipimasis į Komisiją – „pakeliui“
Praėjusią savaitę pranešta, kad Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes mūsų šalis buvo išbraukta iš elektroninės muitinės deklaravimo sistemos. Mažai kam kyla abejonių, kad tai Pekino kerštas už Taivano (taivaniečių) atstovybės atidarymą Vilniuje ir kitus veiksmus, kurie supykdė Kiniją.
Būtina stipri reakcija ES lygiu, kad pasiųstume signalą Kinijai, jog politiškai motyvuotas ekonominis spaudimas yra nepriimtinas ir nebus toleruotinas.
Jau tuomet kalbėta, kad Vilnius sieks pagalbos Briuselyje. Praėjusią savaitę Europos Komisija teigė, kad yra informuota apie situaciją. Pirmadienį oficialus Lietuvos kreipimasis buvo išsiųstas Europos Komisijai, kuri teigė, kad aiškinasi situaciją. IQ žiniomis, prašoma, kad Briuselis įsikištų ir rimtai pareikalautų, kad Pekinas atšauktų savo sprendimus.
„Maloniai prašau įsitraukti į pokalbius su Kinijos valdžia Lietuvos vardu, siekiant išspręsti susidariusią situaciją. (...) Taip pat norėčiau pažymėti ES vienybės ir solidarumo reikšmę bei tvirtą ir principingą ES poziciją ES santykiuose su Kinijos Liaudies Respublika. Būtina stipri reakcija ES lygiu, kad pasiųstume signalą Kinijai, jog politiškai motyvuotas ekonominis spaudimas yra nepriimtinas ir nebus toleruotinas“, – teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasirašytame laiške ES diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui ir Komisijos vicepirmininkui Valdžiui Dombrovskiui.
Kinija per savo kontroliuojamą žiniasklaidą dar sekmadienį įspėjo Briuselį. Kinijos komunistų partijos „Global Times“ redakcijos skiltyje vėl pažerta kaltinimų Lietuvai, esą pranešimai apie muitinės sistemos pokyčius gali būti „dar vienas prieš Kiniją nusiteikusių elementų bandymas pulti Kiniją“, nes Pekinas oficialiai nepatvirtino, o Lietuva neatliko jokio tyrimo.
„ES turi veikti atsargiai, kai kalbama apie Lietuvos skundą dėl prekybos, kuris turi mažų mažiausiai remtis nešališku ir objektyviu tyrimu. Nors Lietuva yra ES narė, nėra jokio poreikio leisti, kad Kinijos ir ES prekyba nukentėtų ar būtų užgrobta Lietuvos neatsakingo provokacijų troškimo Kinijos vidaus klausimais“, – nurodo „Global Times“, nors priduria, kad neneigia, jog diplomatinis konfliktas paveiks Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius.
Pasak Kinijos oficialaus leidinio, „jei ES įsitrauks į Kinijos ir Lietuvos ginčą, ji turėtų imtis prekybos klausimo ištakų, pasakydama Lietuvai, kad ši nustotų kištis į Kinijos vidaus reikalus ir mesti iššūkį Kinijos nacionaliniam saugumui“.
Naujas sankcijų taikymas – palankus Lietuvai
Beje, pirmadienį Briuselio leidinys Politico.eu pranešė, kad Europos Komisija „revoliucinį“ prekybos ir kartu užsienio prekybos instrumentą, kuris leistų Briuseliui savarankiškai imtis sankcijų, kai trečioji šalis grasina visai ES arba vienai iš narių. Tai pagreitintų ir palengvintų ES sankcijų taikymą, nes iki šiol reikia visų šalių narių vienbalsiško pritarimo.
Pasak diplomatų, šis naujas instrumentas atitinka Lietuvos interesus.
„Šiuo metu ES šalys, kurioms gresia ekonominiai išpuoliai, nelabai ką gali padaryti, norėdamos apsiginti, nes yra supančioti ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos taisyklių“, – rašo Politico.eu.
Pasak diplomatų, šis naujas instrumentas atitinka Lietuvos interesus. Būtent dėl negalėjimo imtis veidrodinio atsako prieš Kiniją dabar ir skundžiasi Lietuvos diplomatija. Vis dėlto Komisijos pasiūlymas turi pereiti visus ES teisėkūros etapus ir tai turėtų užtrukti.
Lietuva jau anksčiau, kai tik buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje bei Vilniui pasakyta pasielgti taip pat, kreipėsi ES palaikymo. Tuomet Briuselis dar kartą deklaravo, kad laikosi vienos Kinijos politikos (Pekinas Lietuvos sprendimą atidaryti Taivano (taivaniečių) atstovybę interpretuoja kaip šio principo pažeidimą), bet pabrėžė, kad tiek ES, tiek šalys narės atskirai turi teisę plėtoti santykius su Taivanu.
