NATOAntradienį–trečiadienį Briuselyje vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime buvo aptarta ir būsimo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dienotvarkė, kurioje vienas svarbiausių ir sudėtingiausių klausimų – Ukrainos santykiai ir galima narystė Aljanse.
Briuselyje Aljanso būstinėje antradienį susirinkusius ministrus pasitiko Ukrainos rėmėjų mitingas, kuriame reikalauta ne tik suteikti naikintuvų, bet ir priimti Ukrainą į NATO. Apie Aljanso ir Kyjivo santykių perspektyvas kalbėta ir per Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ir NATO ministrų (Švedijos – taip pat) susitikimą antradienį.
Po jo Ukrainos atstovas atrodė patenkintas. Pasak D. Kulebos, svarbu, kad Ukrainos ir NATO komisija, kurią anksčiau blokavo Vengrija, atnaujino veiklą. Taip pat sąjungininkai pažadėjo papildomus įnašus į NATO paramos Ukrainai fondą, o svarbiausia, jis išdėstė Kyjivo viziją dėl tolesnių santykių su Aljansu, t. y. integracijos į NATO.
Vėliau antradienį spaudos konferencijoje kalbėjęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad tikisi pamatyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį šią vasarą vyksiančiame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime. Vis dėlto tai labai priklausys nuo paties NATO sprendimų dėl santykių su Ukraina. Kyjivas dar pernai oficialiai pateikė narystės prašymą.
Jeigu trumpai, tai mano žinutė yra tokia: 2023-iųjų Vilnius – tai galimybė ištaisyti 2008-ųjų Bukarešto klaidas.
„Dabar sąjungininkai turi viską aptarti ir numatyti aiškų rezultatą, kuris bus pasiektas Vilniuje. Jeigu trumpai, tai mano žinutė yra tokia: 2023-iųjų Vilnius – tai galimybė ištaisyti 2008-ųjų Bukarešto klaidas“, – antradienio diskusijas su NATO ministrais apibendrino D. Kuleba.
Kaip žinoma, 2008 m., nepaisydamos JAV ir Rytų Europos valstybių pastangų, Vokietija ir Prancūzija blokavo NATO narystės veiksmų plano (MAP) suteikimą Ukrainai ir Sakartvelui, nors pažadėjo, kad abi šalys galės tapti Aljanso narėmis. Tai Rusija įvertino kaip signalą ir tais pačiais metais užpuolė Sakartvelą, okupavo penktadalį jo teritorijos, o nesulaukusi Vakarų atsako, 2014 m. pradėjo agresiją prieš Ukrainą, kuri pernai virto didžiausiu Europoje karu nuo Antrojo pasaulinio karo.
Apie Ukrainos ir NATO santykių perspektyvas antradienį kalbėjo ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, dalyvavęs ministrų susitikime.
„Tai labai sunki tema, tačiau prašymas yra padėtas ant stalo. (...) Ir nors galime nežinoti, ką su tuo daryti, mes negalime ignoruoti šio fakto. Dėl Vilniaus – dar liko keli mėnesiai ir turime būdą, kaip Ukrainą priartinti prie NATO, kad ji galėtų tapti nare, kai ateis tinkamas laikas“, – žurnalistams kalbėjo jis ir pridūrė, kad egzistuoja įvairių idėjų dėl to, bei pabrėžė, jog reikia pajudėti nuo 2008 m. Bukarešto memorandumo.
Trečiadienį, pasibaigus dviejų dienų NATO ministrų susitikimui, G. Landsbergis teigė, kad atvyko labiau pesimistiškas, bet išvyksta su geresne nuojauta.
„Lyg ir galime dabar ieškoti sąlyčio taškų. Visi, 31 Aljanso narys, kalbėjo, kaip suteikti Ukrainai artėjimą prie NATO. Diskusija buvo tikrai produktyvi ir atvira, bet nelengva. Aš galiu pasakyti, kad džiaugiuosi rezultatais“, – kalbėjo jis.
Pasak ministro, Lietuvos pozicija nesikeičia: „saugi Ukraina – tai Ukraina, kuri priklauso NATO“, bet apie tai dar kol kas sudėtinga kalbėti.
„Ką pavyks sutarti? Parodys ateinantys trys mėnesiai ir gal net diskusijos, kurios vyks Vilniuje. Kaip ir praėjusiais metais Madride, diplomatų derybos užkulisiuose dėl Rytų flango stiprinimo vyko tuo pačiu metu, kai vadovai vakarieniavo. (...) Manau, kad panašus procesas gali vykti ir Vilniuje“, – teigė G. Landsbergis.
