Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


ŠILDYMO SEZONAS
Vilniuje ir Kaune nuo pirmadienio pradedamas šildymo sezonas
BNS
BNS foto
Vilnius.

Vilniuje ir Kaune nuo pirmadienio bus pradedamas šildymo sezonas.

Kaip BNS informavo Vilniaus savivaldybė, šiluma gyventojus pasieks per keletą artimiausių dienų, pradedant nuo spalio 17-osios. Per pirmąsias dvi dienas šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose.

Antrą ir trečią dienomis centralizuotas šildymas bus pradedamas tiekti Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose, trečią-ketvirtą – Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonuose.

Pernai šildymo sezonas Vilniuje prasidėjo spalio 7 dieną, istoriškai sezono pradžia varijuodavo nuo spalio 1 iki spalio 22 dienos.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad nors Ukrainoje siaučiantis karas ir Rusijos agresijos pasekmės netiesiogiai juntamos visoje Europoje, šildymo tiekimas sostinėje bus stabilus o „kainos – panašios kaip praėjusiais metais“.

„Laiku priimti teisingi sprendimai dėl mazuto ūkio atnaujinimo Vilniuje leido užtikrinti vienas mažiausių šildymo kainų visoje Lietuvoje – spalio mėnesį ji sieks 8,9 ct/kWh“, – savivaldybės pranešime sakė V. Benkunskas.

Mazutas kainą leis sumažinti dukart

Pasak jo, šį sezoną planuojamas naudoti mažasieris mazutas yra taršesnis, nei dujos, tačiau yra pasirinktas kaip alternatyva dėl mažesnės kainos: naudojant dujas, spalį šilumos kaina būtų beveik dvigubai didesnė, t.y. 16,02 ct/kWh. Vicemero teigimu, naudojant tik šiuo metu pabrangusį biokurą, kainos taip pat būtų gerokai didesnės.

Leidimą mazuto deginimui tikimasi gauti kitą savaitę, po atitinkamų Vyriausybės sprendimų. Iki tol bus naudojamas kitas kuras.

Vicemeras patikino, kad grįžimas prie anksčiau naudoto ir atsisakyto mazuto yra „laikinas sprendimas vienam sezonui“, kitąmet laukiant valstybės įmonės „Ignitis“ statomo didelės galios Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko.

„Vilniaus šilumos tinklų“ atstovai tvirtino, kad mažasieris mazutas sudarys tik apie 30 proc. įmonės naudojamo kuro, likusi didžioji dalis yra biokuras.

Spaudos konferencijoje kalbėję ekspertai patikino, kad atlikto poveikio aplinkai vertinimo bandymai parodė, jog naudojant šį kurą nebus viršytos momentinės taršos normos, nors, pavyzdžiui, metinis sieros dioksido išmetimas išaugs iki 50 proc. leistinos vertės.

„Preliminarios sąskaitos, kokios gali pasiekti vilniečius už spalio mėnesį, yra tokios, kad renovuoto namo 50 kv. metrų butas gali gauti šiek tiek didesnę nei 33 eurai sąskaitą už šildymą, nerenovuotas namas, suvartojantis daugiau šilumos energijos, gali tikėtis gauti daugiau nei 55 eurus siekiančią sąskaitą. Jei būtumėme likę su dujomis, sąskaitos būtų dvigubos“, – spaudos konferencijoje sakė vicemeras.

V. Benkunskas taip pat sakė, kad šį sezoną bus siūloma taikyti mokėjimo atidėjimus pusei šildymo kainos – likusią pusę bus galima susimokėti per vasaros mėnesius.

Jis tvirtino, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai padidinus valstybės remiamų pajamų ribą, kompensacijų už šildymą gavėjų ratas gali siekti 53 tūkst. vartotojų, tam, planuojama, prireiks 14 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto. Pernai tam išleisti 8 mln. eurų.

Kauniečiai mokės mažiau nei vidurkis

Tuo metu „Kauno energija“ informavo, kad nuo pirmadienio Kaune įjungus šildymą, miesto gyventojai už šilumą turėtų mokėti iki penktadalio mažiau, lyginant su vidutine šalies šilumos kaina, o palyginti su individualaus šildymo alternatyvomis – gamtinių dujų katilais, šilumos siurbliais, kaina bus mažesnė net 4–5 kartus.

Įmonė taip pat informavo, kad užbaigus vieną didžiausių šalies istorijoje centralizuotų miesto šilumos tinklų plėtros projektų, prie miesto bendro šilumos tinklo buvo prijungtas Aleksotas, o taip pat – Sargėnai. Šiuose mikrorajonuose vartotojai iki šiol šiluma buvo aprūpinami iš vietinių bendrovės dujinių katilinių.

Kitų metų planuose – tolimesnė integruoto šilumos tinklo plėtra Šančiuose ir Panemunės prijungimas. Šiuo metu Panemunėje veikiančiose trijose „Kauno energijos“ dujinėse katilinėse sunaudojama apie 22 proc. dujų, lyginant su bendru „Kauno energijos“ metiniu dujų sunaudojimu Kauno miesto šilumos gamybai.

Per ateinančius trejus metus bendras gamtinių dujų sunaudojimas šilumos gamyboje bus sumažintas perpus – iki vos 5 proc., taip didinant žalios iš biokuro pagamintos šilumos vartojimą, mažinant CO2 išmetimus ir šilumos kainą.

Šią savaitę centralizuotą šildymą tiekti įstaigoms ir gyventojams jau pradėjo Panevėžys ir Šiauliai, Klaipėda kol kas sprendimų dėl šildymo sezono pradžios nėra priėmusi.

Pradėdamos šildymą, savivaldybės įprastai vadovaujasi rekomendacija, kad tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra turi būti žemesnė nei 10 laipsnių.

2022 10 13 09:29
Spausdinti