Sekmadienį Vilniuje rengiamos arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmės – beatifikacija. Planuojama, jog iškilmėse gali dalyvauti dešimtys tūkstančių maldininkų.

Beatifikacijos apeigoms popiežius Pranciškus atsiuntė aukštą pasiuntinį – Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelą Amatą. Apie pusė tūkstančio piligrimų atvyksta iš kitų šalių: Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kanados, Jungtinių Valstijų, Australijos. Renginyje dalyvaus daugiau nei pusė tūkstančio dvasininkų. Nuo 12 val. aikštėje prasidės giesmės, liudijimai, o nuo 14 val. bus laikomos Šv. Mišios. Mišios vyks lotynų kalba, tačiau žmonės knygelėse galės rasti lietuviškus vertimus, giesmių natas ir žodžius. Per Šv. Mišias kariuomenės Garbės sargyba iš Katedros prie altoriaus aikštėje atneš sarkofagą su palaimintojo relikvijomis. Jos šioms iškilmėms pervežtos iš Kaišiadorių.

Politinė ir dvasinė reikšmė

„Šis įvykis nėra politinis, nors, be abejonės, turi politinį horizontą, nes tai susiję su autoritarizmo istorija, T.Matulionio biografija abu didžiuosius autoritarizmus ir apima. Ir jis yra vienas pirmųjų palaimintuoju skelbiamų katalikų, kuris yra komunizmo kankinys iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos“, – artėjant beatifikacijai BNS sakė Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė. Lietuvos vyskupų konferencijos aiškinimu, skelbimas palaimintaisiais ar šventaisiais „aktualus ir džiaugsmingas ne tiek danguje esantiems asmenims, kiek žemėje keliaujančiai Dievo tautai“. „Prie dangiškos garbės mes nieko nepridėsime, bet turėdami Bažnyčios pripažintą palaimintąjį patys praturtėsime ir su didesniu pasitikėjimu šauksimės jo užtarimo“, – popiežiui Pranciškui paskelbus beatifikacijos datą teigė Vyskupų konferencija. Iki T.Matulionio šiemet palaimintaisiais jau paskelbti aštuoni asmenys ar asmenų grupės. Pernai popiežius palaimintaisiais iš viso paskelbė 14, 2015 metais – 16 asmenų ar jų grupių. Beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą – sovietmečiu palaimintuoju skelbiant kitą Lietuvos dvasininkų Jurgį Matulaitį tokios apeigos mūsų šalyje vykti negalėjo.

Vatikano palankumas

T.Matulionio beatifikacijos byla Romoje rūpinęsis kunigas Mindaugas Sabonis sako, kad Vatikanas rodo didelį susidomėjimą buvusios Sovietų Sąjungos palaimintųjų bylomis. „Mums, rytiečiams, daromos nuolaidos ta prasme, kad mūsų byla nebuvo padėta į eilę. Aš ją baugiau rašyti 2015 metais, o atsakymą gavome iš Vatikano 2016 metų balandį“, – šią savaitę žurnalistams pasakojo dabar kariuomenės kapelionu dirbantis M.Sabonis. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas teigia, kad Vatikanas net skatina Rytų Europos šalis kelti į palaimintuosius nusipelniusius šio krašto žmones. „Pati dikasterija Romoje yra suinteresuota Lietuvos ir visų šitų kraštų Rytų Europoje procesais, šitos istorijos yra žinomos ir jie ne tik yra palankūs mums, bet ir skatinantys mus pačius tuos procesus vykdyti“, – sakė G.Grušas. „Šitos bylos ilgai trunka, yra keletas bylų jau pradėta Lietuvoje, bet tai yra ir teisminis procesas, kur apklausos ir kiti procesai pirmiausia vyksta vyskupijoje, kai ten yra patvirtinta, viskas siunčiama į Romą, ir antrą kartą visas procesas Romoje vyksta“, – aiškino G.Grušas. Anot jo, tam, kad T.Matulionis būtų kanonizuotas – paskelbtas šventuoju, reikėtų įrodyti stebuklus, nutikusius per jį prašant Dievo malonių. M.Sabonis sako, kad jau yra pranešimų apie tokius stebuklus. „Buvo patirtos malonės saugant šeimą, patirtos malonės apsisprendžiant dėl gyvybės, patirtos malonės vaduojantis iš priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų. Vienas labai gražus liudijimas jaunos šeimos – galbūt tai bus kanonizacijos pradžia: vaikelis, kuriam medikai nustatė smegenyse krešulį ar kažką, buvo nuspręsta, jog tą vaikelį reikės operuoti, skelti jo galvelę, žodžiu, laukė labai rimta operacija, pasak tų tėvelių, kurie meldėsi į Teofilių Matulionį, po mėnesio susirinkęs medikų konsiliumas nustatė, kad tas vaikutis sveikas“, – pasakojo jis.

Didės turizmas?

Ambasadorė I.Vaišvilaitė sako, kad T.Matulionio paskelbimas palaimintuoju, be kita ko, gali paskatinti religinį turizmą į Lietuvą. „Religinis turizmas yra nuosekliai augantis fenomenas. Kalbame apie tai, kad religinis turizmas apima beveik 600 mln. žmonių pasaulyje. Per Lietuvą eina keli religinio turizmo maršrutai, yra vis daugiau norinčiųjų atvykti su religinio pobūdžio kelionėmis, tai reikia pasakyti, kad T.Matulionis yra įspūdinga figūra, kuri gali pritraukti žmonės iš šalių, kuriose ji tarnavo“, – sakė ambasadorė. Anot jos, asmens skelbimas palaimintuoju pirmiausia skirtas vietinei bažnyčiai, šiuo atveju Lietuvos, tad Kaišiadorys gali išpopuliarėti ir tarp vietos piligrimų. Kaišiadorių katedroje bus nuolat saugomas sarkofagas su T.Matulionio palaikais. „Sarkofagas bus tiesiog padėtas matomoje vietoje, kad žmonės galėtų prie jo melstis. Čia yra kažkas panašaus į Vilniuje, katedroje, esančią šventojo Kazimiero koplyčią su iškeltu sarkofagu. T.Matulionio sarkofagas yra kuklesnis, tačiau irgi bus matomas, kad žmonės, vadovaujantis sena krikščioniška tradicija, tokiu būdu galėtų pagerbti palaimintojo kūną (...). Dabar būsime vienas iš trijų miestų, kurie turi palaimintojo relikvijas: Vilnius turi šventąjį Kazimierą, Marijampolė – palaimintąjį Jurgį Matulaitį ir Kaišiadorys taip pat turės savo palaimintąjį“, – džiaugėsi Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras Algirdas Jurevičius. Jis BNS sakė, kad prie relikvijos tikintieji galės ne tik melstis prašydami Dievo malonių, bet ir pergalvoti represijas kentusio T.Matulionio gyvenimą. „Dvasiniu požiūriu jis tampa mūsų užtarėjas danguje ir kartu pavyzdys žemiškajame gyvenime, kaip įvairiomis ekstremaliomis sąlygomis nepalūžti, gyventi pagal sąžinę, pagal krikščioniškąjį tikėjimą, tiesiog nebijoti persekiojimų žinant, kad Dievo reikia bijoti labiau negu žmonių“, – sakė kunigas.

T.Matulionis – persekiojimus, kalininus ir lagerį patyręs dvasininkas

T.Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje. 1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. 13 metų padirbęs dvasininko darbą, T.Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-aisiais, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse, kur dirbo iki tremties. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą. Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T.Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.