Meniu
Prenumerata

pirmadienis, spalio 2 d.


SOVIETŲ AUKŲ PAIEŠKOS
Vilniuje, Tuskulėnuose, atnaujinama sovietų režimo aukų palaikų paieška
BNS
Gediminas Savickas/ELTA
Tuskulėnų rimties parko koplyčia - kolumbariumas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pranešė po 20 metų pertraukos atnaujinęs sovietų aukų paieškas Tuskulėnų rimties parke Vilniuje.

„Archeologinių tyrimų metu bus ieškoma iki šiol nerastų 43 aukų palaikų, sušaudytų buvusiame MGB (KGB) kalėjime Vilniuje“, – sakė centro vadovas Arūnas Bubnys.

Anot jo, taip pat tikimasi, kad čia gali būti užkasti ir pokaryje Vilniaus apylinkėse nukautų laisvės gynėjų – partizanų – palaikai.

„Šių žmonių netektys ir paaukotos gyvybės lėmė ir tai, kad šiandien mes vėl turime savo nepriklausomą valstybę“, – pabrėžė A. Bubnys.

Palaikų bus ieškoma buvusiame lenkų inžinieriaus Francišeko Valickio vilos sklype: 1944 metais MGB F. Valickį suėmė dėl bendradarbiavimo su Armija Krajowa, o vilą savo reikmėms nusavino MGB ministras.

LGGRTC duomenimis, 1944–1947 metais Vilniaus MGB kalėjime įvykdytos 767 mirties bausmės. Nepriklausomybės laikotarpiu, 1994–1995 ir 2003 metais, archeologinių kasinėjimų metu Tuskulėnų teritorijoje rasti 724 palaikai.

Anot pranešimo, tikėtina, kad Tuskulėnų parke gali būti užkasti ir septyni „mirtininkai“, kurie nesulaukę bausmės mirė kalėjime.

Pagal 1952 metais Lietuvos MGB A skyriaus viršininko P. Grišino rašytą pažymą Sovietų Sąjungos MGB vadovybei, Vilniaus teritorijoje esančioje masinėje kapavietėje „buvo laidojami sušaudyti pagal mirties bausmės nuosprendžius, to dvaro teritorijoje palaidota ne mažiau kaip 1000 žmonių“.

Sovietų Sąjungos KGB vadovas V. Čebrikovas 1971 metų dokumente patikslino, kad be „mirtininkų“ Tuskulėnuose buvo užkasami ir žuvę partizanai: „Archyviniais duomenimis, palaidota apie tūkstantį lavonų. Pagal įvykdytus nuosprendžius 1944–1947 metais užkasta 780 lavonų. Likę – ginkluotųjų gaujų, likviduotų Vilniaus apylinkėse, dalyviai.“

Genocido centro teigimu, išsamesnių slaptų dokumentų KGB archyve rasti nepavyko, nes sovietai itin slėpė masinius jų nusikaltimus liudijančias vietas.

Atkūrus nepriklausomybę Tuskulėnų paslaptį atskleidė buvęs šių nusikaltimų netiesioginis dalyvis, Tuskulėnų parko prižiūrėtojas, tačiau jo nurodytose ir kitose paieškų vietose rastos ne visos aukos.

LGGRTC nuogąstauja, kad dalis ieškomų palaikų gali būti iškasti ir sunaikinti sovietmečiu Tuskulėnuose statant Vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmus. Buvęs šių statybų inžinierius liudijo, kad kasant pamatų duobę ir įvadines trasas iškasta nemažai palaikų, kur jie išvežti, nežinoma.

Genocido centro darbuotojai paieškas vykdo kartu su Kultūros vertybių globos tarnyba, jos bus tęsiamos ir kitąmet.

Buvusi Tuskulėnų dvaro teritorija kaip masinė kapavietė naudota nuo 1944-ųjų rudens iki 1947-ųjų pavasario, kai SSRS Aukščiausiosios Tarybos įsaku mirties nuosprendis buvo pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme (nuo 1950 metų mirties bausmė vėl pradėta vykdyti).

Į Tuskulėnų dvaro teritoriją suvežti nužudytieji už labai skirtingas veikas: partizanai, jų rėmėjai,1941 metų Birželio sukilimo dalyviai, Armijos Krajowos kariai ir rėmėjai, taip pat apkaltintieji karo ar kriminaliniais nukaltinimais, dalyvavimu Holokauste.

Dauguma – 717 – ten rastų palaikų 2004 metais palaidoti parke pastatytoje koplyčioje-kolumbariume, tik septynių aukų palaikai atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai.

2023 09 04 10:13
Spausdinti