FotobankasItin dažnai ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius yra priverstas visuomenei aiškintis dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderių veiksmų. Visgi jis labiau bijo į istoriją įeiti kaip jauniausias, bet nieko nenuveikęs ministras.
2017 m. rudenį tada dar ūkio ministru paskirtas V. Sinkevičius tapo ne tik jauniausiu šalies ministru, bet ir pirmuoju šias pareigas einančiu nepriklausomos Lietuvos vaiku. Būtent jo amžius tada buvo daugiausia dėmesio sulaukęs ministro gyvenimo aprašymo elementas: vieni nuogąstavo, kad politinės ir vadovavimo patirties trūkumas kiš koją, kai reikės priimti svarbius ir ryžtingus sprendimus, kiti tokiam ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sprendimui neprieštaravo – energija trykštančiam politikos naujokui Ūkio ministerija yra puiki terpė proveržiui pasiekti.
Jo tada jau ėmė trūkti ir valdančiajai koalicijai: Lietuvos socialdemokratų partijai skilus ir pasitraukus iš daugumos, postą turėjo palikti tuometis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, o apklausos rodė žemiausią Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos reitingą per visą laikotarpį po rinkimų.
V. Sinkevičiaus atėjimas į Vyriausybę valstiečiams gelbėjimo ratu netapo. Tačiau įnešė stabilumo ir suteikė pasitikėjimo: naujojo ministro, greitai tapusio ir vieno labiausiai viešai matomų partijos veidų, pozicija, nors neretai ir skyrėsi nuo LVŽS lyderių kalbų, buvo tvirta. O jei V. Sinkevičiui argumentų trūko, į tuščiažodžiavimą jis nesileido. „Prieštaraujant taip pat reikia argumentų. Aš mėgstu argumentuotą diskusiją, o ne emocionalią, paremtą „gražu ar negražu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ yra sakęs politikas. Valstybė, jo teigimu, iš to nieko nelaimi.
Visai kaip krepšinio aikštelėje: žaidimas reikalauja susikaupimo, pergalei pasiekti būtinas šaltas protas ir komandinis darbas. V. Sinkevičius ne kartą pripažino, kad šis sportas vaikystėje buvo jo mėgstamiausias. Mokykloje jis buvo krepšinio komandos kapitonas, vėliau atakuojančio gynėjo pozicijose žaidė tokiose komandose kaip „Sporto fėja“, „United Sharks“ ir „Sėklos“. Visgi vilkėti Lietuvos krepšinio rinktinės marškinėlius ir atstovauti savo šaliai vaikystėje svajojęs V. Sinkevičius profesionaliu krepšininku netapo. Šiandien jis priskiriamas šimtui įtakingiausių jaunų žmonių pasaulio vyriausybėse.
Milžino žingsniais per postus
Mokslus baigęs pirmiausia Didžiosios Britanijos Aberistvito, vėliau Nyderlandų Mastrichto universitetuose, kuriuose įgijo ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalauro bei Europos politikos magistro laipsnius, dar kelerius metus V. Sinkevičius praleido užsienyje: dirbo ir stažavosi JAV. Tačiau ateities ten nematęs būsimas politikas grįžo į tėvynę, dalyvavo programoje „Kurk Lietuvai“, netrukus tapo viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu.
Politikoje itin greitai atsiradęs ir aukštas pareigas pasiekęs V. Sinkevičius dėl to turėtų dėkoti S. Skverneliui. Būtent jis pakvietė prisidėti prie bendros LVŽS politinės programos rašymo, vėliau pasiūlė ir kartu dalyvauti rinkimuose. „S. Skvernelio požiūris į jaunus žmones buvo labai pozityvus, išreiškė pasitikėjimą jais, ypač tais, kurie priėmė sprendimą grįžti į Lietuvą, – pasakojo premjero S. Skvernelio patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis, kartu su V. Sinkevičiumi dalyvavęs programoje „Kurk Lietuvai“. – Dalis jo mestą iššūkį priėmė, dalis ne. V. Sinkevičius buvo tarp tų žmonių, kurie labai drąsiai ir aiškiai argumentavo savo siūlymus ir nuomonę.“
Labiausiai šiame darbe bijau, kad per kitus rinkimus žmonės sakytų: jauni politikai tokie patys kaip senieji.
2016 m. Šeškinės vienmandatėje rinkimų apygardoje V. Sinkevičius jau kandidatavo į Seimą. „Gimiau ir užaugau Vilniuje (Šeškinėje), visuomet buvau paprastas rajono vaikas ir tuo didžiuojuosi. Tikiu, kad puikiai išmanau mūsų rajono problematiką, – informaciniame rinkimų leidinyje tada buvo cituojamas V. Sinkevičius. – Ateinančios Seimo kadencijos tikslas yra stipri bendruomenė, su kuria kartu spręsime esančius sunkumus.“ Tikėtai ar ne, to užteko, kad, pasipriešinęs tokiems politikams kaip konservatorių kandidatas Audronius Ažubalis ar socialdemokratas Algirdas Sysas, tada vos 26-erių V. Sinkevičius būtų išrinktas į Seimą ir taptų svarbaus Ekonomikos komiteto pirmininku.
Ten tikėjosi inicijuoti permainas viešųjų pirkimų sistemoje, naujos kompensacijų nepasiturintiems sistemos kūrimą, kalbėjo apie planuojamą valstybės valdomų įmonių patikrinimą ir naikinimą, naują tvarką, pagal kurią valstybės įmonės mokėtų dividendus į biudžetą ir Ekonomikos komiteto atvėrimą visuomenei. „Noriu jį padaryti atvirą ir noriu turėti visuomeninius patarėjus, skirtingų kompetencijų akademikus, ekspertus, – BNS tada tvirtino politikas ir pridūrė, kad bankininkų ir ekonomistų kviesti vengtų dėl galimo interesų konflikto.
Tačiau ilgai Ekonomikos komiteto pirmininko poste V. Sinkevičius, vertintas kaip vienas retų valstiečių, kurie nenusišnekėjo ir gėdos neprisidarė, neužsibuvo. Praėjus metams po rinkimų, tuomečiam ūkio ministrui socialdemokratui M. Sinkevičiui nusprendus palikti pareigas, jį pakeisti patikėta kitam Sinkevičiui – tik energingesniam ir visais atžvilgiais žalesniam politikui. „V. Sinkevičius yra labai aktyvus, atsakingas, besigilinantis ir turintis tvirtą nuomonę, darbštus žmogus. Ministrui šitų savybių reikia“, – pagyrų tada jam negailėjo LVŽS vicepirmininkė Rima Baškienė.
Darbų sau tada vardijo ir jis pats, ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė: didinti šalies patrauklumą investuotojams, išsigryninti svarbiausius ekonomikos sektorius ir nuspręsti, kam bus skiriamas didžiausias dėmesys, naikinti besidubliuojančias priežiūros institucijų funkcijas, supaprastinti leidimų išdavimo tvarką, įgyvendinti valstybės valdomų įmonių pertvarką, pertvarkyti turizmo sritį. Priesaiką Seime davęs naujasis ministras sakė besiviliantis, kad bendru pozicijos ir opozicijos darbu bus pasiektas tvarus ekonomikos augimas, kurį Lietuvos visuomenė dar ilgai minės.
Partiją vertina kaip stabilumą
Iš pradžių prie valstiečių prisijungti pakviestas kaip nepriklausomas kandidatas, praėjus metams po rinkimų į partiją V. Sinkevičius visgi įstojo. Paklaustas, kas lėmė sprendimą, neretai atgrasų jauniems žmonėms, jis sakė jautęs didelį LVŽS narių palaikymą: „Per pirmuosius metus apvažiavau daug partijos skyrių, susipažinau su daug žmonių, tad man atrodė, kad būtų nesąžininga nepriklausyti tai bendruomenei, neprisidėti prie jos kūrimo ir pokyčių joje, tačiau tikėtis jos paramos.“
Šis žingsnis turėjo ir kitų naudų – sunkiai sukalbami LVŽS frakcijos Seime nariai ėmė labiau gerbti ir gal net prisibijoti partijos kolega tapusio V. Sinkevičiaus, jis išvengė kitų Vyriausybės „profesionalų“ likimo, kurių darbams labai trūko palaikymo parlamente. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojai pripažįsta, kad ministras kartais veikia kaip skydas nuo LVŽS narių.
R. Karbauskio ir S. Skvernelio pasitikėjimas buvo itin svarbus V. Sinkevičiui nusprendus kandidatuoti į Vilniaus miesto mero poziciją. „Jei einant į rinkimus partijos vadovas kandidato nepalaikytų, būtų mažų mažiausiai keista. Lygiai taip ir premjeras – aš jam esu pavaldus kaip ministras, ir jo nuomonė šiuo atžvilgiu labai svarbi“, – sakė politikas. Surinkęs vos 4,7 proc. balsų, V. Sinkevičius šiuose rinkimuose liko penktas, tačiau rezultatus vertino teigiamai: „Nepamirštu, kad esu gana jaunas politikas, labai greitai įšokęs į aukščiausią lygą.“ Jis pripažino, kad balsų norėjo surinkti daugiau, tačiau atotrūkiui nuo pirmųjų dviejų kandidatų sumažinti reikėjo radikalios žinutės, kurią jam, einančiam ministro pareigas, suformuoti buvo sudėtinga. „Negalėjau vykdyti kampanijos darbo metu, ji prasidėdavo nuo 17–18 val. vakaro. Tai nebuvo idealios sąlygos eiti į rinkimus, bet tai buvo mano apsisprendimas“, – sakė V. Sinkevičius.
Kita vertus, priklausomybė partijai byloja apie nuoseklumą, o pati politinė jėga simboliškai atspindi pamatines vertybes, kuriomis asmuo tiki. „Nepartiniai dažnai būna vienadieniai vieno ar kito klausimo keleiviai. Partija turi tvirtą stuburą, požiūrį, vertybes“, – teigė V. Sinkevičius. Tokia, jo manymu, yra ir LVŽS, įsitvirtinusi centro kairėje politinio spektro pusėje. Ministras atmetė kai kurių politologų ir iš frakcijos Seime pasitraukusių Naglio Puteikio ir Mindaugo Puidoko kritiką, kad LVŽS sprendimuose kartais kur kas daugiau neoliberalizmo nei kairumo.
„Pirmaisiais Vyriausybės sprendimais buvo siekiama patempti žemiausias pajamas gaunančius žmones, – sakė V. Sinkevičius. – Jeigu atsimenate, pradžioje tie, kas gavo vidutines pajamas, vaiko pinigų gavo šiek tiek mažiau dėl aukštesnių pajamų, o gaunantys mažas pajamas gavo palyginti daugiau.“ Panaši situacija, jo teigimu, susiklostė ir su pensijomis: dar socialdemokratų teiktą pasiūlymą augant ekonomikai kasmet perskaičiuoti pensijas ir taip užtikrinti jų augimą valstiečiai priėmė nedelsdami: „LVŽS pasisako už ekonomikos laisvę, bet nepritaria tam, ką siūlo liberalai. Mums svarbu, kad būtų tinkamai apsaugotos ir gerbiamos darbuotojų teisės ir laisvės.“
Nuo liberalų V. Sinkevičių tolina ir nuostatos dėl vadinamųjų šeimos vertybių. „Aš esu už šeimą ir manau, kad dabartinėje visuomenėje labai trūksta diskusijos ir suaktualinimo, kas yra šeima, tradicinė šeima, – sakė politikas ir pridūrė, kad, nors ir neprieštarauja partnerystės institutui, itin nepalaiko noro įtvirtinti vienalytes santuokas. – Deja, bet kitokios formulės kaip tradicinė šeima, nepaisant mokslo progreso, nėra.“ Save jis laiko tikinčiu ir praktikuojančiu kataliku: „Tai yra labai aiškus mano apsisprendimas, bet negaliu varžyti žmonių laisvių ir pasirinkimų, pavyzdžiui, kalbant apie eitynes ar partnerystę.“
Kryptis – Lietuva
„Aš geriau jaučiuosi būdamas vizionieriumi, nustatydamas kryptį“, – sakė V. Sinkevičius, IQ paklaustas, kuri darbo ministerijoje dalis – politinė ar vadybinė – jam priimtinesnė. Vis dėlto jis pripažino, jog neišvengiamai tenka daug dėmesio skirti tam, kad vizijos būtų įgyvendintos. „Žinojimas, kokie yra tavo ištekliai, galimybės, kiek laiko viskas truks, yra svarbi sėkmės dalis. Kita vertus, likęs vienas be žmonių, kurie dirba ministerijoje, nemanau, kad galėčiau kurti kokią nors pridėtinę vertę“, – mano politikas.
Nei vizijos, nei strateginių idėjų V. Sinkevičiui netrūksta. „Mūsų sprendimai turi būti konkurencingi, – įsitikinęs jis. – Mes esame mažas ūkis, todėl privalome persiorientuoti į kuo aukštesnę pridėtinę vertę, ją kurti čia, Lietuvoje, ir eksportuoti kuo plačiau pasaulyje. Taip pat su įstatymų baze – ji turi būti lanksti, patraukli, pritraukianti didžiuosius vardus, mūsų žmonėms kuriančius darbo vietas.“ Jo teigimu, pasaulis keičiasi labai greitai, tad reikia nebijoti Lietuvai kelti tarptautinių ambicijų, nebūti kukliai dėl savo pasiekimų.
Nuo pat paskyrimo jo požiūris yra geras. Jis siekia, kad verslui būtų sudarytos geros sąlygos, kad jis būtų konkurencingas, kad verslo aplinka pritrauktų investuotojų.
Toks ministro kalbėjimas nėra tik įvaizdžio dalis, mano asociacijos „Investuotojų forumas“ vadovė Rūta Skyrienė. „Nuo pat paskyrimo jo požiūris yra geras. Jis siekia, kad verslui būtų sudarytos geros sąlygos, kad jis būtų konkurencingas, kad verslo aplinka pritrauktų investuotojų, – kalbėjo pašnekovė. – Ir jis pats tai daro: važiuoja, susitinka, kviečia, kalbasi.“ R. Skyrienės teigimu, jo kaip jauno, išsilavinusio, puikiai kalbą įvaldžiusio politiko įvaizdis persiduoda visai valstybei: kitokiai, su naujomis tradicijomis, nauju požiūriu.
„Man jis primena buvusius ūkio ministrus Dainių Kreivį arba Rimantą Žylių. Tai buvo naujos kartos ministrai, kurie bandė Lietuvą pristatyti kitaip, iš tiesų domėjosi galimybėmis pagerinti verslo aplinką“, – sakė „Investuotojų forumo“ vadovė.
Tačiau to negana. V. Sinkevičius sako norintis, kad, prieš jam uždarant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duris, būtų pradėta įgyvendinti gyvybės mokslų strategija, jau būtų žinomas pirmojo lietuviško vienaragio, milijardą JAV dolerių pritraukusio startuolio, vardas, būtų pradėta valstybės įstaigų funkcijų konsolidacija. „Taip pat tikiuosi, kad man pavyks rasti modelį, kaip tvariai finansuoti turizmą“, – sakė ministras ir pridūrė, kad tai turėtų užtikrinti ne tik tokius pačius kaip šalies gyventojų skaičius turistų srautus, bet ir „Michelin“ žvaigždutes Lietuvos restoranams.
Nesėkmės rodiklis
Visa tai pasiekti V. Sinkevičiui labiausiai gali kliudyti ne kas kitas, o kelią į politiką jam atvėrusi politinė jėga. Dažniau kaip jos atstovas spaudai, o ne politinės krypties formuotojas matomas politikas nuolat aiškina ir komentuoja LVŽS lyderių elgesį. Dėl jo, kaip pats pripažino, yra tekę jausti gėdą. Kai kuriuos ministrų kabineto ar atskirų politikų sprendimus, pavyzdžiui, siūlymą drausti vaikišką šampaną ar įvesti vaučerius, V. Sinkevičius kritikavo ir viešai.
Tačiau jo palaikymas ministrui pirmininkui S. Skverneliui niekada neblėso: jis vienas pirmųjų prašneko apie politiko tinkamumą užimti šalies prezidento postą, gynė kilus pasipiktinimui dėl atsisakymo paviešinti skandalingąjį Vyriausybės pasitarimo įrašą. O šis paklaustas, ar matytų V. Sinkevičių ministro pirmininko poste, jei būtų išrinktas prezidentu, per daug neišsisukinėjo.
Tačiau prezidento rinkimai baigėsi, tad ir V. Sinkevičiaus karjeros kelias gali pasukti bet kuria kryptimi. Visgi dėl vienų ar kitų priežasčių praradus kėdę ministrų kabinete, durys į kitus politinius postus užsiverti jam neturėtų. Jis pats sako tikintis demokratija ir norintis prisidėti prie pokyčių. „Manau, kad mums 1990 m. buvo suteiktas unikalus šansas tapti savo valstybės šeimininkais, – LRT laidoje „Dėmesio centre“ yra minėjęs politikas. – Manau, kad Lietuvoje veikia demokratija, aš pats esu to įrodymas. Tikrai neturėjau didesnių šansų patekti į Seimą ir tapti ministru nei bet kuris kitas vaikas.“
Tačiau jis sako suprantantis ir jaučiantis atsakomybę, kurią neša ne tik už save, bet ir už savo kartą. „Kiekviena klaida politikoje gali kainuoti labai brangiai, nes gali reikšti visuomenės nusivylimą ne tiek manimi, kiek visa jaunąja politikos karta, – pripažino ministras. – Labiausiai šiame darbe bijau, kad per kitus rinkimus žmonės sakytų: jauni politikai tokie patys kaip senieji.“ Tai, jo teigimu, būtų didžiausias pralaimėjimas.
V. Sinkevičius
2009 m. baigė Vilniaus S. Nėries gimnaziją.
2012 m. Jungtinės Karalystės Aberistvito universitete įgijo ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.
2012–2013 m. Nyderlandų Mastrichto universitete toliau tęsė studijas, įgijo Europos politikos magistro laipsnį.
2012–2015 m. naujienų portalo „The Lithuanian Tribune“ autorius ir redaktorius.
2013–2014 m. dirbo JAV Vašingtono Europos analizės centre (CEPA) projektų vadovo padėjėju. 2013 m. stažavosi Lietuvos atstovybėje Vašingtone, JAV.
2014 m. buvo Lietuvos pašto tarptautinės grupės projektų vadovas, 2014–2015 m. – programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis, 2015–2016 m. – Lietuvos oro uostų koncesijos projekto koordinatorius.
2016 m. „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovas.
2016 m. Šeškinės vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo išrinktas į Seimą, paskirtas Ekonomikos komiteto pirmininku.
2017 m. lapkričio 27 d. paskirtas ūkio ministru, įgyvendinus ministerijos reorganizaciją tapo ekonomikos ir inovacijų ministru.
