Vokiečių naudojami socialiniai tinklai turės atidžiau stebėti publikuojamą turinį, o jų vartotojai – gerai pagalvoti prieš ką nors rašydami.  Tokius pokyčius lems šalies parlamento priimtas teisės aktas, kuriuo norima kovoti su neapykantos kurstymu socialiniuose tinkluose.

Šiuo įstatymų siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų žodžio laisvės ribų, įskaitant seniai galiojantį draudimą neigti Holokaustą. Įstatymas, be kita ko, numato galimybę skirti iki 50 mln. eurų baudą socialiniams tinklams, jei šie sistemingai per savaitę nepašalina neteisėto turinio, įskaitant šmeižiamo pobūdžio „išgalvotas naujienas“. „Žodžio laisvė baigiasi ten, kur prasideda baudžiamoji teisė“, – sakė teisingumo ministras Heiko Maasas, aktyviai siekęs, kad šis įstatymas būtų priimtas. Jis pažymėjo, jog oficialūs duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus neapykantos nusikaltimų skaičius šalyje išaugo daugiau nei 300 procentų. Socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“ ir „Twitter“, tapo mūšio lauku piktoms diskusijoms apie pastarųjų metų migrantų antplūdį Vokietijoje, kai į šalį nuo 2015-ųjų atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių. Tuo tarpu pareigūnai nespėja tvarkytis su plūstančiais skundais dėl neapykantos kurstymo internete. H.Maasas tvirtino, kad 14 mėnesių vykusios diskusijos su didžiosiomis socialinės žiniasklaidos kompanijomis nedavė apčiuopiamų rezultatų. Praėjusią savaitę įstatymų leidėjai iš H.Maaso Socialdemokratų partijos ir kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos sutarė dėl virtinės pataisų, suteiksiančių kompanijoms daugiau laiko patikrinti, ar žinutės, apie kurias joms pranešama, yra neteisėto pobūdžio. Be to, tikrinimo procesas bus perduotas trečiajai šaliai ir bus užtikrinta, kad vartotojai, kurių komentarai yra pašalinami, galėtų apskųsti sprendimą.

 „Facebook“ abejoja

Tačiau žmogaus teisių ekspertai ir kompanijos, patenkančios su šio įstatymo reguliuojamą sritį, įspėja, kad jis gali turėti neigiamų padarinių žodžio laisvei. „Šis įstatymas, dabartinė jo versija, nepadės veiksmingiau spręsti šios svarbios visuomenės problemos. Manome, kad šio klausimo svarba reikalavo išsamesnio nagrinėjimo ir konsultacijų. Toliau darysime viską, ką galime, kad užtikrintume žmonių saugumą mūsų tinkle“, – rašoma „Facebook“ išplatintame pareiškime. Pareiškime priduriama, kad kompanija papildomai pasamdys dar 3 tūkst. žmonių, prisijungsiančių prie puspenkto tūkstančio „Facebook“ darbuotojų, šiuo metu peržiūrinčių vartotojų žinutes. Be didžiulių piniginių baudų kompanijoms, įstatymas taip pat numato galimybę skirti iki 5 mln. eurų baudą asmeniui, kuriam bendrovė paveda atsakomybę už reagavimo į skundus procedūrą. Socialiniai tinklai taip pat turės kas pusmetį skelbti ataskaitas, kiek skundų gavo ir kaip į juos buvo reaguota. Tarp sveikinančių šio įstatymo priėmimą buvo pagrindinė Vokietijos žydų organizacija, kuri jį pavadino „stipriu instrumentu prieš neapykantos kurstymą socialiniuose tinkluose“. Vokietijoje seniai galioja įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už Holokausto neigimą. „Žydai socialiniuose tinkluose kasdien susiduria su antisemitų neapykanta. Kadangi visi savanoriški susitarimai su socialinių platformų operatoriais nedavė praktiškai jokių rezultatų, šis įstatymas yra logiška pasekmė, turinti veiksmingai sumažinti neapykantos kurstymą“, – rašoma Žydų centrinės tarybos išplatintame pareiškime. Populistinė dešiniojo sparno partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), dažnai sulaukianti kaltinimų, jog kursto visuomenėje prieš imigrantus ir mažumas nukreiptas nuotaikas, pareiškė svarstanti galimybę dėl penktadienį priimto įstatymo kreiptis į Vokietijos Aukščiausiąjį Teismą. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.