Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 6 d.


LIETUVOS GYNYBA
Vokietijos kariai Lietuvą gins iš Berlyno: nuolat dislokuotų NATO brigadų Rytų flange nebus?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
NATO
Olafas Scholzas (kairėje) ir Gitanas Nausėda.

Ketvirtadienį Briuselyje vykstantis NATO gynybos ministrų susitikimas – paskutinis prieš birželio pabaigoje įvyksiantį Aljanso vadovų susitikimą Madride, iš kurio Lietuva ir kitos Rytų flango šalys tikėjosi labai daug. Deja, regis, teks nusivilti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį patvirtino, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Rytų flango valstybėse nebus nuolat dislokuotos brigados. Nepaisant šių šalių norų ir grėsmės iš Rusijos pusės, brigados, tikėtina, bus sukurtos, tačiau didžioji dalis jų pajėgų liks savo gimtose valstybėse.

„Turėsime iš anksto paskirtas pajėgas. Ne visos jos bus nuolat dislokuotos Lietuvoje ar kitose Aljanso rytinės dalies šalyse“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pareiškė NATO vadovas.

Pasak jo, šios pajėgos treniruosis, rotuosis, pažins teritoriją, vietovę, dirbs su vietinėmis pajėgomis. Taip pat Rytų flango valstybėse veiks brigadų vadavietės, iš anksto dislokuojama karinė įranga.

Lietuva, kaip ir kitos Rytų flango valstybės, siekė, kad dabar esantys priešakinių pajėgų batalionai būtų sustiprinti iki brigadų lygio ir dislokuoti nuolat, o nesirotuojant.

Mes turime kontaktą su Baltarusija, Rusija ir būtent tas ribojimasis su šiomis valstybėms verčia mus prašyti, siūlyti ne rotaciniu, o nuolatiniu pagrindu.

„Norime įgyvendinti priešakinės gynybos principą tolesnėje NATO visoje Rytų flango architektūroje“, – dar balandį teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Bataliono augimas iki brigados, pasirengimas priimti diviziją, oro policijos transformavimas į gynybos misiją ir bendras oro gynybos stiprinimas“, – vardijo pagrindinius tikslus parlamentaras.

NATO
NATO pratybos.

Jam tuomet antrino prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys: „Turime įsisąmoninti, kad NATO yra laikas vykdyti priešakinę gynybą. Tai reiškia, kad mūsų atgrasymo ir gynybos visa politika turi remtis priešakine gynyba. Kariniais terminais tai reiškia, kad ginamės iš karto. Tai reiškia, kad ginamės ne kur nors ties Nemuno linija ar kitur, o ginamės ties savo siena, tai reiškia, kad pajėgų turi būti iš karto.“

Šie Lietuvos reikalavimai nesulaukė didelio palaikymo tarp didžiųjų NATO valstybių. Pasak JAV ambasadorės prie NATO Julianne Smith, niekam nekilo klausimų dėl papildomų pajėgų, bet sakė: „Diskusijos vyksta dėl to, kaip tai atrodys praktiškai: vienas modelis – nuolatinis buvimas, kitas – tai, ką JAV dažnai kalba, – nuolatinis rotacinis buvimas, kai įvedamos ir išvedamos pajėgos pagal konkretų grafiką, nepaliekant spragų jų buvime. Tai irgi signalizuotų Maskvai ir kitiems oponentams net negalvoti įžengti į NATO teritoriją.“

Ambasadorė taip pat paaiškino, kodėl kai kurios šalys priešinasi nuolatiniam pajėgų dislokavimui.

„Esant nuolatinėms bazėms, šalis šeimininkė turi užtikrinti, kad šioms pajėgoms sukurta adekvati infrastruktūra ir ne tik kariams, bet ir jų šeimoms. Tai dažniausiai reikalauja pastatyti nuolatinę infrastruktūrą – ar tai būtų karių ir jų šeimos narių būstai, ar tai susijusios poilsio, treniruočių vietos. Taigi esant nuolatiniam buvimui kaina išauga, skirtingai nei rotacijos atveju, kai šeimos nelydi karių, kurie rotuojasi kas šešis mėnesius ar kas metus. Tai kainos klausimas, kai kalbama apie rotacines ir nuolatines pajėgas, – praėjusią savaitę Politico.eu tinklalaidei teigė ji. – Taip pat yra papildomas klausimas – lankstumas. (...) Mes veikiame tokiomis aplinkybėmis, kai pasaulio situacija yra trapi, mes sprendžiame įvairius iššūkius visame pasaulyje, ir šalys, kurios suteikia šias pajėgas, nori išlaikyti tam tikrą lankstumą. Pajėgų rotacija suteikia tą lankstumą, kuri nebūtinai būtų įsteigus nuolatines bazes.“

„Mes turime kontaktą su Baltarusija, Rusija ir būtent tas ribojimasis su šiomis valstybėms verčia mus prašyti, siūlyti ne rotaciniu, o nuolatiniu pagrindu“, – trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje Lietuvos argumentus dėstė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Žinote, mes galime paprašyti, kad būtų, kaip šiuo metu ne šimtas tankų, o du šimtai, ir sakyti, kad mes nesitrauksime, kol nebus dviejų šimtų tankų, bet juos reikia pagaminti.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atvykęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas su prezidentu Gitanu Nausėda pasirašė deklaraciją, kurioje teigiama, kad „Vokietija įsipareigoja sukurti brigadą Lietuvoje“. Vilniuje su didžiuliais fejerverkais paskelbta apie pasiektą tikslą, tačiau deklaracijoje nebuvo įtvirtinta, jog brigada bus nuolat dislokuota Lietuvoje.

BNS
Arvydas Anušauskas.

Antradienį „Financial Times“ paskelbė, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Esant poreikiui, ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. Naujienų agentūra „Reuters“ papildė, kad Vokietijoje galėtų likti apie 3 tūkst. karių, o Lietuvoje esantis vokiečių karių skaičius padidintas iki 1,5 tūkst. Šiuo metu NATO priešakiniam batalionui vadovaujanti Vokietija į Lietuvą yra atsiuntusi apie tūkstantį karių.

Pasak A. Anušausko, pati Vokietija šiuo metu, kaip ir dalis kitų NATO šalių, neturi didelių karinių pajėgumų.

„Žinote, mes galime paprašyti, kad būtų, kaip šiuo metu ne šimtas tankų, o du šimtai, ir sakyti, kad mes nesitrauksime, kol nebus dviejų šimtų tankų, bet juos reikia pagaminti“, – teigė ministras.

Galutinis sprendimas dėl Rytų flango gynybos bus priimtas birželio pabaigoje Madrido NATO vadovų susitikime, bet mažai tikėtina, kad rytinėms šalims bus pasiūlyta kažkas daugiau nei nuolatinis rotacinis buvimas pagal Vokietijos ir Lietuvos modelį. Vis dėlto krašto apsaugos ministras A. Anušauskas vilties teigė nepraradęs ir būtent apie tai kalbės per ketvirtadienio NATO gynybos ministrų susitikimą: „Dar artimiausias dienas vyks diskusija.“

2022 06 16 07:00
Spausdinti