Lietuva antradienį oficialiai pasveikino Vokietijos vadovaujamo tarptautinio NATO bataliono karius, kurie atsiųsti reaguojant į Rusijos grėsmę. Per ceremoniją Rukloje prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad tarptautinės pajėgos veiks kaip atgrasymo priemonė.
„Dar niekada Lietuvoje nebuvo dislokuotos tokios didelės ir vientisos pajėgos. Tai siunčia aiškią žinią visiems: NATO stovi stipri ir vieninga“, – kalbėjo D.Grybauskaitė. Jos teigimu, didžiausią grėsmę šiuo metu kelia Rusijos Karaliaučiaus srities „agresyvus militarizavimas“ ir šiemet planuojamos didelės karinės pratybos.
Priminusi sovietų ir nacių okupacijas, Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen sakė, kad daugiau niekada Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė nebebus aukojama. „Stovime vieningi, kad Lietuvos žmonės galėtų gyventi be baimės ir patys kurti savo ateitį“, – kalbėjo Vokietijos ministrė. Vėliau žurnalistų paklausta, ar Vokietijos įsipareigojimus gali pakeisti rugsėjį vyksiančių rinkimų rezultatai, U. von der Leyen atsakė, kad „įsipareigojimus tvirtai remia visos partijos“.
Ceremonijoje Lietuvos ir Vokietijos pareigūnams, NATO generolams pagarbą atidavė per 100 karių rikiuotė, daugiausia – vokiečių, taip pat belgai ir tik pirmadienį į Ruklą atvykę olandai. D. Grybauskaitė su Vokietijos ministre apžiūrėjo į Lietuvą NATO partnerių atsigabentą karinę techniką, taip pat ir kelis vokiečių šarvuočius „Boxer“.
Nerimas dėl D.Trumpo
Vokietijos vadovaujamas batalionas bus vienas iš keturių tokių karinių vienetų rytiniame NATO pakraštyje. Kiti batalionai įsikurs Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekviename iš jų bus po maždaug tūkstantį karių. Lietuvos kariuomenės atstovai BNS informavo, kad iki šiol į Lietuvą atvyko 130 vokiečių karių iš planuojamų 450. Prie jų taip pat dedasi belgų ir olandų kariai, vėliau atvyks Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos ir Kroatijos pajėgos.
Pagal atskirą misiją, Lietuvoje šiemet dar bus dislokuoti keli šimtai JAV karių, šiuo metu pratybose Lietuvoje dalyvauja ir Čekijos kariai.
Šios pajėgos atvyksta tuo metu, kai regione tvyro nerimas dėl Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo politikos. Europoje prieštaringų vertinimų sulaukė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui palankūs D.Trumpo pareiškimai ir jo pastabos, kad NATO yra atgyvenusi.
Kalbėjau su savo kolega iš JAV ir jis patikino savo ištikimybę NATO, kad toliau vykdysime bendrus veiksmus ir girdėsime bendras vertybes
U. von der Leyen Rukloje žurnalistams sakė sulaukusi JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso patikinimų, kad Vašingtonas liks įsipareigojęs NATO. „Kalbėjau su savo kolega iš JAV ir jis patikino savo ištikimybę NATO, kad toliau vykdysime bendrus veiksmus ir girdėsime bendras vertybes“, – teigė Vokietijos ministrė.
U. von der Leyen (kairėje): „Įsipareigojimus tvirtai remia visos partijos“. (Roberto Dačkaus / LR Prezidento kanceliarijos nuotr.)
NATO teigia pajėgas dislokuojanti dėl Rusijos intervencinių veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos. NATO Jungtinių pajėgų Briunsiume vadas generolas Salvatorė Farina žurnalistams sakė, kad NATO kovinės grupės rytiniame flange padės „išvengti konflikto atgrasant potencialų agresorių“.
Maskva neigia turinti kokių nors teritorinių ambicijų Baltijos šalyse ir tikina, kad NATO pajėgos kelia grėsmę Rusijos saugumui.
Šimtametės tradicijos
Lietuvos ir Vokietijos karinis bendradarbiavimas ypač intensyvus tapo pastaruosius kelerius metus. Pernai rugpjūtį pasirašyta sutartis dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo už 386 mln. eurų, tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Lietuvos kariuomenė taip pat perka vokiškų savaeigių haubicų, sunkvežimių, kariai daug metų naudoja vokiškus automatinius šautuvus G-36.
Istoriškai dvišaliai kariniai ryšiai turi šimtametes tradicijas. Nors dalis vokiečių visuomenės dėl nacizmo patirties jautriai žiūri į karines misijas, Lietuvos istorikai pabrėžia saksų savanorių vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės kovose su bolševikais 1919 m.
„1919 m. pirmoje pusėje kai tik kūrėsi Lietuvos valstybė ir Lietuvos kariuomenė neturėjo jokių pajėgumų apsiginti nuo puolančių bolševikų, nuo 4 iki 6 tūkst. saksų savanorių buvo viena iš pagrindinių jėgų, kuri laikė frontą“, – BNS antradienį sakė istorikas Algimantas Kasparavičius.
Jo teigimu, nacių vykdytas Holokaustas ir kiti karo nusikaltimai turėtų būti vertinami atsietai, nes tuo metu nepriklausomos Lietuvos valstybės nebuvo.
„Antrojo pasaulinio karo epizodas, kada Trečiojo reicho kariuomenė Lietuvoje įvykdė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, yra visai kita istorija, kuri nėra susijusi su Lietuvos valstybingumu, nes tuo metu Lietuvos valstybės de facto nebuvo, o vienas kitą keitė trys okupantai – sovietai, vokiečiai ir vėl sovietai. Šis kontekstas iškrenta iš normalių Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo santykių“, – teigė A.Kasparavičius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
