Seimo aplinkos apsaugos komiteto narių Virginijos Vingrienės ir Kęstučio Mažeikos užregistruotos pataisos, kurios priverstų savivaldybes pirkti tik elektra arba biodujomis varomas transporto priemones, susidūrė su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės kritika.

Ji  pritaria, kad „žaliųjų pirkimų“ valstybėje turėtų būti daugiau, tačiau ji abejoja, ar tokie nurodymai galėtų būti įtvirtinti įstatymu. D. Vilytė siūlo valstybės ir savivaldos įstaigų transporto „žalumą“ skatinti kitaip.

Siekiama paspartinti ekologiško transporto plėtrą

Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti įsigyti tik elektra ar kita atsinaujinančia energija varomas transporto priemones, Seime užregistravo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika. Be to, siūloma biudžetinėms įstaigoms įsigyti paslaugas tik automobiliais, kurie neteršia gamtos. Išimtys būtų taikomos tik transporto priemonėms, kurias naudoja specialiosios tarnybos ar kurios skirtos neįgaliesiems. Pasak V. Vingrienės, dabar valstybinės įstaigos vis dar perka taršius ir galingus automobilius, neatsižvelgdamos į realų poreikį ir valstybės bei Europos Sąjungos kryptį aplinkosaugoje. Pataisos taip pat numato, kad keleivių vežimo įmonės trijuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – turėtų atsisakyti benziną ar dyzeliną naudojančio transporto. Tas pat reikalavimas galiotų ir krovininiams automobiliams. „Pirmiausia galiotų didiesiems miestams, nes pati didžiausia tarša ten. Mažiesiems miestams būtų gal per sudėtinga. Galėtume ir juos įtraukti, tačiau kol kas paliekame jiems savanoriško apsisprendimo galimybę“, – BNS sakė V. Vingrienė. Ji neatmetė galimybės, kad iš didmiesčių benziną ar dyzelį naudojančius autobusus galėtų perimti mažesni rajonai. V. Vingrienė pripažino, kad pataisos gali lemti automobilių brangimą, bet jį kompensuotų „valstiečių“ inicijuojama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata ekologiškiems automobiliams. Jau anksčiau registruotos pataisos numato, kad nuo 2019 metų sausio hibridinių variklių transporto priemonėms (kai jos iš dalies ekologiškos) būtų taikomas 9 proc. PVM tarifas, o visiškai ekologiškoms ar naudojančioms atsinaujinančią energiją – 5 proc. Tokie tarifai galiotų iki 2025 metų.

D. Vilytė: idėja sunkiai realizuojama

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė sako teigiamai vertinanti ketinimus skatinti naudoti ekologiškus automobilius, tačiau pabrėžė, kad „valstiečių“ siūlymą įgyvendinti būtų sunku. „Idėjos gražumas negali būti realizuotas per įstatymą – jis nurodo, kaip yra perkama, o ne kas perkama. Šituos dalykus galbūt galima realizuoti per kitus teisės aktus, kaip daro daugelis valstybių, tarkime, per aplinkos ministro įsakymą“, – BNS sakė D. Vilytė. Pasak jos, „ekologiškus“ pirkimus galima skatinti ir kitomis priemonėmis. „Pavyzdžiui, per kokybės ir kainos santykio kriterijų, vertinant energijos sąnaudas 100 kilometrų, bei tos energijos rūšies įtaką CO₂ pėdsakams, ar kitais būdais. Elektromobiliai irgi nėra oru varomi, elektrai pagaminti naudojama energija ir ji pagaminama gali būti įvairiais būdais“, – aiškino D. Vilytė. Ji taip pat įspėjo, kad elektra varomų automobilių galėtų įsigyti labai mažai viešųjų įstaigų – ne tik dėl kainos, bet ir dėl įkrovimo vietų trūkumo. „Pamirštame, kad perkančiosios organizacijos yra ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose miestuose, kur tų automobilių negalima įkrauti – nėra įkrovimų vietų“, – tvirtino D. Vilytė. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.