YouTubeVyriausioji rinkimų komisija (VRK) neturi pretenzijų prezidentui Gitanui Nausėdai dėl 2019 m. rinkimų kampanijos finansavimo.
VRK pirmininkė Lina Petronienė sako, kad tikrinant 2019 m. rinkimų kampanijų išlaidų ataskaitas nebuvo nustatyta esminių neatitikimų tarp tuomečio kandidato Gitano Nausėdos pateiktų ataskaitų ir nepriklausomos monitoringo įmonės duomenų.
Taip ji pirmadienį teigė Seimo tyrimo komisijai, nagrinėjančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją. Siekiant išsiaiškinti, ar 2019 m. G. Nausėdos rinkimų kampanija buvo finansuojama skaidriai ir teisėtai, parlamentarai anksčiau apklausė ir buvusią VRK pirmininkę Laurą Matjošaitytę.
Gitaną Nausėdą tikrinau aš. Paprastai, mes metame burtus, kas ką tikrins. Gitaną Nausėdą tikrinau aš.
2019 m. L. Petronienė vadovavo VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui. VRK narė patikino, kad ji pati asmeniškai tikrino G. Nausėdos rinkimų kampanijos duomenis.
„Gitaną Nausėdą tikrinau aš. Paprastai, mes metame burtus, kas ką tikrins. Gitaną Nausėdą tikrinau aš. (...) Turiu savo tikrinimo ekselinį failą“, – pirmadienį vykusiame laikinosios tyrimo komisijos posėdyje kalbėjo L. Petronienė.
Visgi, pasak jos, vertinant pateiktas ataskaitas ir medijų monitoringo įmonės „TNS Kantar“ duomenis, esminių neatitikimų nenustatyta. Anot L. Petronienės, tikrinimo metu stebėta, ar G. Nausėdos reklaminę kampaniją vykdžiusi viešųjų ryšių agentūra „Inspired communications“ bei sklaidos kanalų deklaruoti duomenys sutampa su atliktos stebėsenos statistika.
„Aš tikrai tuo metu esu sužiūrėjusi visus klipų skaičius, kiek matė TNS, kiek rodė „Inspired communications“ ir kiek rodė tie kanalai – tai atitikimas yra“, – aiškino L. Petronienė.
„Jeigu neklystu, tik vienam kanale buvo vieno klipo neatitikimas“, – pridūrė ji.
Parlamentarai kelissyk klausė L. Petronienės, kaip ji tuo metu aiškino ryškų išlaidų neatitikimą tarp deklaruotų ir stebėsenos įmonės pateiktų duomenų, VRK vadovė patikino – komisija tikrina, ar skirtinguose dokumentuose sutampa reklamos vienetų skaičius, ne jų kainos. Be to, pažymėjo ji, nepriklausomi stebėtojai nevertina kanalų suteikiamų nuolaidų už reklamą.
„Mes vertiname ne stebėsenos kainas, mes imame faktus ir lyginame, ar jie yra deklaruoti“, – aiškino VRK vadovė.
„Mes žiūrime pačius įvykusios reklamos faktus“, – pabrėžė L. Petronienė.
VRK pirmininkė taip pat detaliau iliustravo trijų pagrindinių kandidatų – G. Nausėdos, Sauliaus Skvernelio ir Ingridos Šimonytės – išlaidas reklamai. Pasak jos, sklaidai televizijoje G. Nausėda išleido maždaug 146 tūkst. eurų, S. Skvernelis – beveik 149 tūkst. eurų, I. Šimonytė – bene 150 tūkst. eurų. Radijuje kandidatų išlaidos taip pat drastiškai nesiskyrė – G. Nausėda tam išleido 39 tūkst. eurų, S. Skvernelis – 24 tūkst. eurų, I. Šimonytė – per 39 tūkst. eurų.
Ryškiausi skirtumai, pasak L. Petronienės, matomi vertinant išlaidas spaudai – G. Nausėda tokiai sklaidai išleido apie 31,5 tūkst. eurų, S. Skvernelis – 90,5 tūkst. eurų, o I. Šimonytė – 79 tūkst. eurų.
„Skirtumai maži, bet jeigu žiūrėtume kitas išlaidas – ten yra daugiau išleista to, ką TNS nemato“, – tęsė ji.
Paaiškino, kodėl VRK nepradėjo tyrimo dėl G. Nausėdos ataskaitų
Kaip skelbta anksčiau, 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu tuomečio kandidato G. Nausėdos oficialiai deklaruotos išlaidos reklamai neatitiko monitoringo įmonės duomenų – prezidentas deklaravo išleidęs kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų, nors „Kantar“ stebėtojai nustatė, kad išlaidos viršijo 600 tūkst. eurų.
Neužteko įrankių. Iš viešai skleidžiamos informacijos ir iš to, ką jie pateikė, nesimatė indikacijų, kad būtų galima kažką daugiau rasti.
L. Petronienė paaiškino, kodėl VRK nesiėmė tirti šios situacijos.
„Buvo renkama informacija. Kreipėmės į žurnalistus, gavome iš jų informaciją. Kreipėmės į „Idea prima“, Paulių Tamulionį ir į kandidatą – tam tikrą informaciją gavome. Bet kadangi tai vyko net ne 2019 metais, kai buvo rinkimai – tai vyko 2020 metais, (...) mus labai nuliūdino atsakymai. Tiksliau, kas mums nepadėjo – jie nebeturėjo tų elektroninių paštų“, – aiškino L. Petronienė.
„Net susirašinėjimo negalėjo pateikti, kas mums būtų suteikę kažkokį siūlo galą“, – nurodė ji.
Todėl, tęsė VRK vadovė, iš turimos viešos informacijos inicijuoti tyrimo nebuvo pagrindo.
„Neužteko įrankių. Iš viešai skleidžiamos informacijos ir iš to, ką jie pateikė, nesimatė indikacijų, kad būtų galima kažką daugiau rasti“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
