Šiais metais Lietuvoje vyksiančiais rinkimais domisi ne tik sąjungininkai, bet ir priešiškos šalys, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. „Matome labai didelį susidomėjimą rinkimais. Tiek prezidento rinkimai, tiek parlamento“, – apie galimas priešiškų jėgų provokacijas kalbėjo D. Jauniškis.
Anot jo, neatmestina, kad tam gali būti pasitelktos tiek informacinės kampanijos, tiek kibernetinės atakos.
„Mes matome daug rizikų: yra informacinės kampanijos ir galimai atakos prieš kritinę infrastruktūrą ar prieš transporto sektorių, siekiant sukelti chaosą rinkimų metu“, – sakė D. Jauniškis, pridurdamas, kad tokiu atveju gali būti išplatinti apgaulingi pranešimai apie padėtus sprogmenis.
„Mes galime išgirsti, kad daugelyje apylinkių yra padėti sprogmenys, taip sukeliant chaosą ir nutraukiant rinkimų procesą“, – teigė VSD direktorius.
Visgi, pasak jo, galimybe paveikti rezultatus ar sutrikdyti rinkiminį procesą šiuo metu labiausiai suinteresuota Kinija.
„Tai ypač aktualu Kinijai dėl mūsų vykdomos politikos Taivano atžvilgiu. Jiems ypač svarbu pakeisti ir turėti mažiau priešiškai nusiteikusias jėgas parlamente Kinijos atžvilgiu“, – sakė VSD direktorius.
„Rusija užsiėmusi karu Ukrainoje, tačiau neatmestina, kad informaciniai bei kibernetiniai išpuoliai gali būti vykdomi ir Rusijos“, – pridūrė jis.
2024 m. Lietuvoje vyks treji rinkimai. Lietuvos piliečiai rinks prezidentą, Seimą bei valstybės atstovus Europos Parlamente.
Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.
Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.