Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 28 d.


VALSTYBĖS SAUGUMAS
VSD nepritaria parlamentinės komisijos išvadoms pranešėjo istorijoje
ELTA
Josvydas Elinskas/ELTA
Tomas Gailius.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) patvirtino, kad pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės tyrimo komisijos išvados neatitinka tikrovės.

Antradienį departamentas išplatino detalesnį vertinimą apie praėjusią savaitę Seime pristatytus parlamentinio tyrimo rezultatus. Komisijai teigiant, jog tuomečio kandidato G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta asmenų, keliančių grėsmę šalies saugumui, VSD nurodo priešingai.

„Pabrėžtina, kad komisijos teiginys, jog G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatytos kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams, akivaizdžiai neatitinka tikrovės bei prieštarauja komisijai liudijusių žvalgybos pareigūnų paaiškinimams bei kitai komisijai pateiktai medžiagai“, – rašoma VSD komentare.

„VSD atsakingai pareiškia, kad G. Nausėdos aplinkoje priešrinkiminiu ir rinkiminiu laikotarpiu nebuvo nustatyta asmenų, kurie kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“, – akcentuojama rašte.

Departamento teigimu, komisijai pateiktuose įslaptintuose raštuose matyti, jog apie dalį tikrintų pavardžių VSD buvo gavęs informacijos ir anksčiau, tačiau turima medžiaga „jokiu būdu nepatvirtino, kad asmenys kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.

„Pažymėtina, kad VSD nebuvo surinkęs žvalgybos duomenų, kurie rodytų ir pagrįstų, kad suinteresuotų asmenų veiksmai, įskaitant bandymus megzti kontaktus su Lietuvos valstybės institucijų atstovais, būtų padarę neteisėtą poveikį politiniams procesams ar sprendimų priėmimui. Todėl komisijos nepagrįstos interpretacijos neatitinka tikrovės bei nepagrįstai meta kaltinimus institucijai bei jos vadovui“, – akcentuoja departamentas.

VSD taip pat pažymi, jog departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio bei jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio liudijimai neprieštarauja vienas kitam – institucijos vertinimu, vadovų pasisakymai neprieštarauja ir komisijai raštu pateiktiems paaiškinimams.

Departamentas nesutinka ir su tuo, jog, komisijos vertinimu, VSD nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neinformavo sprendimų priėmėjų apie galimas rizikas. Paneigiamos išvados ir apie tai, jog D. Jauniškis neva informavo patį G. Nausėdą apie atliktos jo aplinkos patikros rezultatus.

„Šiuo atveju komisijos išvados ne tik nepatvirtina jokie surinkti įrodymai, tačiau net ir pats pranešėjas pripažino, kad neturi informacijos, kad surinkta informacija buvo perduota neturintiems teisės su ja susipažinti asmenims“, – pastebi VSD.

Žvalgybos kontrolieriaus patikrinimo rezultatai – atmesti nepagrįstai

VSD atmeta išvadų teiginius, neva 2019 m. prezidento rinkimų metu buvo tikrinta tik G. Nausėdos aplinka. Departamentas pažymi, jog „išsamūs duomenys apie visus asmenis, jų atžvilgiu taikytus veiksmus, jų apimtis, kitus informacijos gavimo būdus buvo pateikti nagrinėti Žvalgybos kontrolierių įstaigai“.

„Žvalgybos kontrolierius, atlikęs patikrinimą, pateikė komisijai vertinimą, kad buvo tikrintos kontržvalgybinės rizikos, susijusios su visais kandidatais, dalyvavusiais prezidento rinkimuose. Tačiau šie jo atlikto patikrinimo rezultatai buvo nepagrįstai ignoruoti, atmesti, kaip neatitinkantys komisijos reikalavimų“, – nurodo VSD.

Akcentuojama, jog komisijai įslaptintuose raštuose buvo pateikta detali informacija apie kontržvalgybines rizikas, susijusias su kitais prezidento rinkimų kandidatais – nurodyta, kaip tokia informacija rinkta ir kokie veiksmai buvo taikyti.

Be to, adresuojant kaltinimus dėl to, jog, laikinosios komisijos nuomone, D. Jauniškis neužtikrino rinktos informacijos panaudojimo teisėtumo kontrolės, VSD nurodo, jog tiek žvalgybos kontrolieriui, tiek parlamentinę kontrolę 2020 m. vykdžiusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) buvo leista susipažinti ir įvertinti atliktų patikrinimų teisėtumą, pagrįstumą.

Paaiškino, kodėl neatskleidė „žmogiškojo šaltinio“ tapatybės

VSD detaliau paaiškino ir situaciją dėl „žmogiškojo šaltinio“ tapatybės. Kaip skelbta anksčiau, D. Jauniškis, liudydamas parlamentinei komisijai, nurodė, jog sąrašus su G. Nausėdos aplinkos asmenimis gavo iš „žmogiškojo šaltinio“.

„Atkreipiame dėmesį, kad Žvalgybos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, (...) neteikiami. Šis apribojimas nėra savitikslis“, – rašo departamento atstovai.

„Pažeidus šį principą, kiltų grėsmė visai darbo su slaptaisiais bendradarbiais veiklai, nes asmenys, jausdami bent mažiausią riziką, kad jų tapatybė gali būti atskleista, atsisakytų bendradarbiauti. Todėl VSD komisijos tyrimo metu, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, (...) neteikė informacijos apie duomenis VSD pateikusio asmens tapatybę“, – pažymi jie.

Departamento manymu, komisija darė nuolatinį spaudimą atskleisti šaltinio tapatybę.

Kreipėsi į šalies vadovus, institucijas: komisija siekė politinių tikslų

Institucija savo vertinimą pateikė prezidentui G. Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei Generalinei prokuratūrai.

VSD mano, jog tyrimo komisija sąmoningai ignoravo ir nepagrįstai nevertino teiktos informacijos. Todėl, jų vertinimu, pateiktos parlamentinio tyrimo išvados yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, paremtos prielaidomis ir interpretacijomis. Tai, nurodoma komentare, diskredituoja valstybės institucijas, pareigūnus bei daro žalą ne tik už nacionalinį saugumą atsakingoms valstybės institucijoms, Seimo laikinųjų komisijų institutui, tačiau ir pačiai valstybei.

„Apibendrindamas dokumente išdėstytus argumentus, VSD vertina, kad komisijos tikslas buvo ne nustatyti objektyvias aplinkybes, o buvo siekiama politinių ar kitų tikslų“, – nurodoma VSD rašte.

VSD taip pat kelia klausimus dėl tyrimo objektyvumo.

„Taip pat pažymėtina, kad tokios sudėties komisija kelia pagrįstų abejonių dėl atlikto tyrimo bei parengtos išvados nešališkumo, nes komisijos pirmininkas Vytautas Bakas pats tiesiogiai dalyvavo komisijos nagrinėtuose įvykiuose bei gali turėti suinteresuotumą tyrimo baigtimi, o tai yra akivaizdus interesų nesuderinamumo pavyzdys“, – panašios pozicijos kaip Generalinė prokuratūra laikosi VSD.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusi Seimo laikinoji komisija pristatė savo išvadas. Jose, be kita ko, yra teikiami ir siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

2024 04 04 15:58
Spausdinti