FotobankasDuomenų konstatuoti, jog premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansavimo jo gyvenamai gatvei, galėjo supainioti interesus, nepakanka, ketvirtadienį nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Pusmetį situaciją tyrusi komisija konstatavo, kad nepakanka duomenų, jog premjeras Vyriausybei pernai spalį skiriant lėšas Vilniaus rajono savivaldybės keliams galėjo žinoti apie tai, jog pinigai bus skirti jo gatvei ir taip galėjo pažeisti įstatymus, todėl tyrimą nusprendė nutraukti.
„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija . (...) nusprendė tyrimą dėl S. Skvernelio elgesio 2019 spalio 30 dienos posėdyje (...) nutraukti“, – pranešė posėdžiui pirmininkavusi VTEK pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė.
Išvadą vienbalsiai priėmė keturi komisijos nariai iš penkių, nedalyvaujant nusišalinusiam VTEK pirmininkui Edmundui Sakalauskui, kadangi jo kandidatūrą teikia premjeras.
Kaip posėdyje komisijos nariams teigė VTEK vyresnysis tyrėjas Tomas Čaplinskas, „įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmiško teiginio“, kad 2019 metų spalio 30 dieną dalyvaudamas priimant Vyriausybės nutarimą, ministras pirmininkas „žinojo apie tai, kad tuo sprendimu ir bus skiriami pinigai konkrečiam objektui, nes, kaip minėtina, būtent objektas nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei“.
„Teigti, kad buvo veikta interesų konflikto situacijoje, taip tvirtinti nėra pakankamai svarių faktinių duomenų“, – pridūrė jis.
Pasak VTEK, nustatyta, jog minėtame nutarime neįvardintiems Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams tiesti 300 tūkst. eurų skirti remiantis dar 2015-ųjų protokoliniu sprendimu, kuriuo buvo numatyta padidinti asignavimus keliams tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms.
Komisija pažymi, kad visuose ankstesniuose raštuose, kurie naudoti rengiant nutarimą, Upės gatvė taip pat neminima.
T. Čaplinsko teigiu, dokumentai rodo, jog Zujūnų seniūnijos Upės gatvės, kur gyvena premjeras ir jo šeima, asfaltavimo galimybėmis aktyviai rūpinosi Vilniaus rajono savivaldybė, Zujūnų seniūno, gyventojų, o vėliau – ir Vadovybės apsaugos departamento prašymu.
Pasak jo, įvairūs gyventojų prašymai fiksuoti jau nuo 2013-ųjų, kai susikūrė asociacija „Neries bendruomenė“, bet realūs sprendimai Vilniaus rajono savivaldybėje dėl aptariamų gatvių tvarkymo, anot jo, prasidėjo nuo 2017 metų, po seniūno kreipimosi.
VTEK taip pat paprašė pateikti paaiškinimus bendrovės „Kauno tiltai“ – ji vykdė maždaug 1,6 kilometro atkarpos gatvės asfaltavimo darbus. Kelių tiesimo įmonė informavo, kad darbai pradėti pernai lapkričio 11 dieną, t.y. tik Vyriausybei ir savivaldybei priėmus sprendimus dėl finansavimo, ir baigti maždaug po mėnesio.
Nepaisant to, komisija išvadose pažymi, jog „nėra kompetentinga pasisakyti dėl Vilniaus rajono savivaldybės gatvės asfaltavimo klausimu priimtų sprendimų ekonominio, socialinio ir pan. pagrįstumo“ bei to, ar pats nutarimas neprieštarauja įstatymams.
„Vis dėl to VTEK manymu, situacija, kai gyvenvietės dešimtmečiais nesulaukia kelių asfaltavimo galimybės (pvz., Vilniaus rajono savivaldybėje asfaltuotos gatvės sudaro vos 1/5 visų kelių), savaime reikalauja maksimalaus tokio pobūdžio sprendimų rengimo procedūrų skaidrumo ir būtinybės užtikrinti, kad visuomenei nekiltų nė menkiausios abejonės dėl galimų interesų konfliktų“, – teigiama komisijos pranešime.
Išklausytas R. Masiulis, apklausti ministerijos vadovai
Anot VTEK atstovo, komisija išklausė ir buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio paaiškinimų, taip pat buvo gavusi asmens, prašiusio neatskleisti tapatybės, liudijimą – šis liudininkas įvardijo asmenis, kurie kalbėjo Susisiekimo ministerijoje apie gatvės asfaltavimą 2017-2018 metais. Liudijimuose, pasak T. Čaplinsko, įvardijamas ir „dabartinis susisiekimo viceministras“.
„Duomenys visų šių asmenų buvo kategoriškai paneigti, nurodyta komisijai, kad tokių pokalbių gatvės minimos kontekste nebuvo“, – kalbėjo T. Čaplinskas.
Tuo metu R. Masiulis, anot jo, komisijai paaiškino, kad apie šią gatvę „diskusijos ir pokalbiai gatvės tema su ministru pirmininku yra vykę“, bet tik bendrame kontekste kalbant apie žvyrkelių tvarkymą ir „kad ministras pirmininkas jam dėl to spaudimo nedaręs“.
Posėdis – be S. Skvernelio, J. Narkevičiaus
Pats premjeras VTEK posėdyje nedalyvavo, išvakarėse nurodęs, kad visus paaiškinimus jau pateikė raštu. Komisija kvietė posėdyje paaiškinti situaciją ir susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, taip pat Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, bet jie pranešė nedalyvausiantys.
Pasidalinti savo nuomone su etikos sargais sutikęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas tvirtino, kad iki 2019-ųjų vasario LAKD atrinkdavo, reitinguodavo savivaldybių pateiktus proejktus, pateikdavo juos ministerijai ir kartu svarstydavo dėl jų svarbos, taip pat ir dėl to, kaip jie prisideda prie eismo saugumo, Vyriausybės programos tikslų įgyvendinimo.
Tačiau pakeitus teisinį reglamentavimą, direkcija liko tik formali paraiškos teikėja, tad detaliau nevertino ir konkretaus Upės gatvės atvejo. Be to, jis patvirtino, kad nutarimas keistas net keturis kartus ir galutinis projektas nebuvo spėtas suderinti su direkcija ir „tai nebuvo įprasta“.
V. Andrejevas patvirtino, kad Vilniaus rajono savivaldybė 2018-ųjų rugpjūtį ir 2019-ųjų sausį būtent direkcijai teikė prašymą dėl konkrečiai įvardytų objektų, taip pat ir Upės gatvės, ir tai daryta pagal seną, iki vasario galiojusią tvarką. Bet jis negalėjo pasakyti, ar minėti prašymai susiję su konkrečiu spalio nutarimu.
Anot jo, iš viso Vilniaus rajono savivaldybė LAKD prašė skirti 2,8 mln. eurų, o direkcija pasiūlė savivaldybei prašyti pinigų iš žvyrkelių asfaltavimo programos.
V. Andrejevas taip pat tvirtino, kad Vyriausybės kanceliarijos Teisės skyrius atsakyme 2019-ųjų gegužę rekomendavo, jog net ir skirstant kelių lėšas tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms, visose paraiškose būtų įvardinti konkretūs objektai, nors Vilniaus rajono savivaldybė, pernai teikusi galutines paraiškas kaip nustatyta, jų neįrašė.
Etikos sargai nutraukė ir tyrimo dalį, susijusią su įstatymų draudimu valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims naudoti pareigas, galias ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą,
kuris sukeltų interesų konfliktą.
Pasak VTEK, tokį reikalavimą kėlė senosios redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, Seimas nuo šių metų šias nuostatas panaikino.
Tyrimas – daugiau nei pusmetį
Komisija dėl Vilniaus rajone esančios Upės gatvės asfaltavimo finansinių aplinkybių tyrimą pradėjo pernai gruodžio viduryje, šiemet kovą tyrimo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams.
Tyrime vertinta, ar premjerui nekilo pareiga nusišalinti, kai Vyriausybė pernai spalio pabaigoje skyrė papildomą finansavimą Vilniaus rajono savivaldybės gatvėms tvarkyti.
Pernai spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.
Kaip rašė portalas 15min.lt, visa ši suma skirta tik Upės gatvei asfaltuoti. Joje gyvena Vyriausybės vadovas su šeima.
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas VTEK sprendimą, sako, kad reikia gerbti šį valstybės deleguotos institucijos sprendimą, kartu jis pabrėžia, jog žmonių, laukiančių jų gatvių asfaltavimo metų metus, neįtikins, kad „viskas čia yra gerai“.
