FotobankasAntikūnai prieš koronavirusą COVID-19 persirgusių asmenų organizme išlieka ir pusę metų, teigia tyrimą Lietuvos įmonėje atlikę Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.
VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad vienoje Nemenčinės įmonėje balandį kilus koronaviruso infekcijos protrūkiui, dauguma darbuotojų buvo ištirti molekuliniu metodu – vieni iš jų sirgo sunkiau, buvo paguldyti į ligoninę, kiti nejuto simptomų.
Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti prieštaringą kai kurių tyrimų informaciją, jog susidarę antikūnai prieš šį virusą pranyksta po 4-5 mėnesių, todėl kartais persirgusieji užsikrečia pakartotinai. Antrąjį kartą jie tirti birželį, praėjus dviem mėnesiams nuo protrūkio. „Tada nustatėme, kad dauguma persirgusiųjų turi antikūnų prieš virusą – net ir tie, kurie sirgo labai lengvai arba nejautė jokių simptomų“, – VU pranešime teigė mokslininkė.
Anot jos, dar vienas tyrimas atliktas spalio pabaigoje, praėjus pusmečiui nuo protrūkio, tuomet tirta dvigubai daugiau asmenų, nei birželį, t.y. apie 100. „Visi, kurie turėjo antikūnų birželio mėnesį, tebeturėjo jų ir dabar. Tai tikrai įdomus rezultatas, kuris rodo, kad antikūnai taip greitai neišnyksta. Iš viso šį kartą ištyrėme 100 žmonių, iš jų du trečdaliai turėjo antikūnų. Kaip ir buvo galima tikėtis, jie turėjo IgG klasės antikūnų, kurie rodo seniai persirgtą infekciją. Tačiau stebėtina, kad beveik pusė jų turėjo ir IgM klasės antikūnų, kurie paprastai laikomi ankstyvosios, ūmios infekcijos rodikliu“, – tvirtino A. Žvirblienė.
VU Gyvybės mokslų centro atstovė pabrėžė, kad trečdalis asmenų neturėję antikūnų paprasčiausiai nebuvo užsikrėtę. „Jie nebuvo užsikrėtę. Tyrime dalyvavo ne tik tie, kurie persirgo, bet ir tie, kurie nejautė jokių simptomų, o jų molekulinis testas pavasarį buvo neigiamas. Serologinis testas dar kartą patvirtino, kad šie žmonės tikrai neužsikrėtė ir nepersirgo, nors kai kurie dirbo kartu su užsikrėtusiaisiais“, – teigė mokslininkė.
Pasak jos, rasti antikūnai nereiškia, kad minėti žmonės nėra pasveikę, nes net ir sunkia forma persirgusieji viruso nebeturi.
Persirgimas absoliutaus imuniteto neužtikrina
Vis dėlto A. Žvirblienė akcentavo, kad net ir Pasaulio sveikatos organizacija kol kas laikosi nuomonės, jog dar nepakanka mokslinių duomenų tvirtinti, jog teigiamas serologinio tyrimo rezultatas rodo įgytą atsparumą. „Buvo aprašyta keletas atvejų, kai persirgę žmonės užsikrėtė dar kartą. Vis dėlto tai – gana reti atvejai, nors pasaulyje jau persirgo milijonai žmonių, Tikėtina, kad jų rizika užsikrėsti virusu mažesnė nei tų, kurie nepersirgo“, – sakė ji.
Mokslininkė pakartotinį užsikrėtimą aiškina ir kitais organizme vykstančiais procesais. „Imunitetas nėra vien antikūnai. Svarbus ir ląstelinis atsakas – T limfocitai, kurių aktyvumą sunku išmatuoti. Dar sunkiau išmatuoti, ar susidaro imuninės atminties ląstelės, nes jos yra neaktyvios ir pradeda veikti tik tada, kai susiduria su virusu pakartotinai. Taigi atsparumą lemia daugelis veiksnių“, – akcentavo A. Žvirblienė.
„Vis dėlto manau, kad antikūnų susidarymas ir jų išlikimas tokį ilgą laiką – pusę metų – yra pakankamai svarbus imuniteto rodiklis. Tai teikia vilties, kad mūsų imuninė sistema nėra tokia jau bejėgė prieš šį virusą“, – sakė ji.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
