Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi priimti skubius sprendimus dėl kai kurių kainų reguliavimo ar papildomų kompensacijų mokėjimo gyventojams, jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką.
„Ji yra akylai stebima ir kai tik Vyriausybė matys, kad reikalinga pateikti pasiūlymų Seimui, nesvarbu, kokie jie būtų, ar reguliavimo pasiūlymai, tarkim, dėl kainodaros nustatymo tokiose rinkose, kaip komunalinės paslaugos, ar dėl kažkokių kitų sprendimų, kurie gali būti reikalingi, pavyzdžiui, kompensacijų įvairų nustatymo, ar papildomų lėšų tam skyrimo, tikrai Vyriausybė tokius pasiūlymus Seimui teiks, galite neabejoti, tačiau šiuo metu reikia turėti aiškesnį vaizdą, kokia ta situacija ekonomikoje klostysis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė premjerė.
I. Šimonytė taip pat kalbėjo, kad jei prireiks svarbesnių sprendimų, jie bus suderinti Europos Sąjungos mastu, o jei reikės paramos ir sprendimų atskiroms verslo sritims ar namų ūkiams, jie taip pat bus numatyti.
Anot premjerės, kol kas sunku pasakyti, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveiks Lietuvos ir Vakarų pasaulio ekonomiką, tačiau situacija yra stebima, ir esant poreikiui, bus imtasi papildomo reguliavimo.
„Kol kas sunku pasakyti, kokios bus tikrosios karo Ukrainoje, o taip pat ir sankcijų, įvestų Vakarų valstybių Rusijai ir Baltarusijai pasekmės Vakarų valstybių ekonomikai, tą prognozuoti labai sudėtinga, tačiau tai nereiškia, jog situacija nėra akylai stebima“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, dėl karo Ukrainoje smarkiai kyla naftos kainos, be to, yra daugiau veiksnių, galinčių jas paveikti, įskaitant ir OPEC valstybių sprendimus.
„Yra taip pat ir kitų dalykų, nes daug kompanijų traukiasi iš Rusijos rinkos savo sprendimu, ne dėl to, kad yra įvestos kažkokios sankcijos. Taip pat finansų sistemoje trūkinėja ryšiai, vertybiniai popieriai, Rusijos skolos popieriai pripažįstami šlamštu, dėl to įvairiais kanalais bus tam tikras poveikis globaliai ekonomikai, bet koks tas poveikis bus, šiuo metu pasakyti anksti ir sudėtinga“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Dėl brangstančios naftos brangsta degalai degalinėse, taip pat gamtinės dujos bei elektra, kurios brangina šildymą ir kitas komunalines išlaidas.
WTI ir „Brent“ naftos kaina trečiadienį viršijo 110 JAV už barelį ribą. „Brent“ atveju tai yra aukščiausia riba nuo 2014 metų, o WTI – nuo 2013-ųjų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama