Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, birželio 8 d.


BANKŲ SOLIDARUMO ĮNAŠAS
Vyriausybė pritarė siūlomam bankų solidarumo įnašui: lėšos bus naudojamos karinei infrastruktūrai
ELTA
Andrius Ufartas/ELTA
Vyriausybė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlomam bankų solidarumo įnašui. Tam pritarė visi ministrai išskyrus ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kuri susilaikė. Įstatymo projektas Seimo plenarinių posėdžių salėje, pateikimo stadijoje, turėtų būti pristatytas balandžio pabaigoje.

A. Armonaitė tvirtino, kad toks bankų apmokestinimas neprisideda prie investicinės aplinkos prognozuojamumo.

„Berods prieš metus ar dvejus įsivedėme papildomą pelno mokestį banko sektoriui, dabar vėl naujas mokestis, tai man atrodo svarbu pagarsinti, kai turime tokią mažą konkurenciją bankiniame sektoriuje ir stengiamės pritraukti naujus rinkos žaidėjus“, – trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu teigė A. Armonaitė.

Kritiką bankų solidarumo įnašui išreiškė ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė, aiškinusi, kad toks projektas suteikia neteisėtą valstybės pagalbą kitiems sektoriams, kurie taip pat turėjo neįprastai didelį pelną.

„Sektorius palaiko būtinybę stiprinti valstybėje gynybą, ir tą dėlioti neatidėliojant, tačiau mano, kad tai turėtų būti daroma solidariai, visi ūkio subjektai, kurie veikia valstybėje, turėtų prie to prisidėti, nes visi šia viešąja gėrybe džiaugsis. Sektorius nepritaria šiam projektui, nes tai būtų neteisėta valstybės pagalba teikiama kitiems sektoriams, kurie taip pat turėjo didesnį negu įprasta pelną“, – sakė E. Čipkutė.

Tuo tarpu Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir finansų ministrė Gintarė Skaistė nepritarė minėtiems argumentams. Kalbėdami apie investicinę aplinką jie pažymėjo, kad svarbiausi klausimai yra valstybės energetinis, krašto saugumas ir geopolitinė situacija.

„Dėl investicinės aplinkos, kiek tenka kalbėti su investuotojais, kurie nori pirkti Lietuvos platinamus vertybinius popierius, pagrindiniai klausimai, kurie juos kelia, yra energetinis saugumas ir krašto saugumas, geopolitinė situacija, kaip esame pasirengę gintis po karo“, – tikino G. Skaistė.

„Saugumas yra vienintelė universali viešoji gėrybė, kurios negalima nusipirkti rinkoje ir kurią gali užtikrinti tik valstybė“, – galiausiai pažymėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, kurį mokėtų kredito įstaigos ir filialai, įsteigti Lietuvoje, iš dalies netikėtų grynųjų palūkanų pajamų, apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką. Taip pat nustatyti, kad įstatymas būtų taikomas laikinai, t. y. laikinasis solidarumo įnašas būtų mokamas tik už 2023 metų dalį ir 2024 metais gautas grynąsias palūkanų pajamas.

Iš laikinojo solidarumo įnašo surinktos lėšos bus panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

Galiausiai, laikinąjį solidarumo įnašą administruos, jo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolę vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija, mutatis mutandis taikydama atitinkamas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.

Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.

Tikimasi, kad įgyvendinus Įstatymo projektą 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Praėjusią savaitę, atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir LB patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.

Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo.

Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.

2023 04 05 15:34
Spausdinti