Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


ŠVIETIMAS
Vyriausybė siūlo profesinio mokymo pokyčius: daugiau galimybių įsitraukti verslui
BNS
BNS foto
„Studijų“ paroda „Litexpo“ parodų rūmuose.

Vyriausybė siūlo pokyčius profesiniame mokyme: profesinėms mokyklos būtų suteikiama daugiau laisvės spręsti dėl mokinių priėmimo, verslui – daugiau galimybių tiesiogiai įsitraukti į specialistų rengimą.

Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Pasak ŠMSM, pakeitimai leis sparčiau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, atsižvelgti į regionų poreikius, paskatins profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimą – pastariesiems būtų užtikrinamos platesnės galimybės prisidėti prie mokinių priėmimo planavimo.

Tokie pakeitimai numatomi Profesinio mokymo įstatyme, kurio pataisų projektui trečiadienį pritarė Vyriausybė. Toliau pataisos bus teikiamos Seimui.

Atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo

ŠMSM pranešime nurodo, kad keičiant valstybės finansuojamų vietų planavimo ir skyrimo profesinėms mokykloms modelį ministerija jas tvirtins tik pagal regioną ir švietimo sritis – atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo papildomai pagal profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas.

Taip buvo daroma iki šiol, kiekvienai profesinei mokyklai nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių konkrečioje švietimo srityje pagal konkrečias kvalifikacijas.

„Socialinių partnerių įtraukimas į specialistų planavimo procesą padės geriau atliepti darbo rinkos, ypač kiekvieno regiono poreikius. Iki šiol ŠMSM priėmimą planuodavo centralizuotai, remdamasi žmogiškųjų išteklių stebėsenos duomenimis, tačiau geriausiai regiono bei būsimų specialistų poreikį žino to regiono verslo, plėtros tarybų atstovai“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Pasak viceministrės, dabartiniam profesinio mokymo planavimo modeliui trūksta lankstumo, norint reaguoti į regioninius darbo rinkos poreikius.

„Kol kas socialiniai partneriai regionuose neturi pakankamai įtakos planuojant priėmimą į profesines mokyklas. Numatomais pokyčiais vietos valdžiai regionuose ir profesinėms mokykloms suteikiama daugiau atsakomybės pačioms planuoti priėmimą“, – sako A. Kudarauskienė.

Supaprastinus profesinio mokymo planavimo modelį, Vyriausybė numatys tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį skaičių pagal švietimo sritis paskirstys regionams. Taip kiekviena profesinė mokykla galės pati susidaryti planą, kiek ir į kokias vykdomas programas numato priimti mokinių, atsižvelgiant į savo priėmimo pajėgumus.

Didesnis verslo vaidmuo

Anot ministerijos, padidėjęs regionų savarankiškumas leis sustiprinti darbdavių vaidmenį planuojant būsimų specialistų rengimą.

Sprendimus, kiek mokinių priimti į tam tikras profesinio mokymo programas, priims profesinių mokyklų tarybos, kuriose daugiau nei pusė narių atstovauja darbdaviams bei regiono plėtros taryboms.

Darbdaviai galės tiesiogiai dalyvauti formuojant profesinio mokymo pasiūlą darbo rinkai, atsižvelgiant į verslo poreikius, profesinėms mokykloms teikti užsakymus dėl reikiamų specialistų parengimo. Taip darbdaviai galės užsitikrinti, jog profesinėse mokyklose bus ruošiami būtent trūkstamų kvalifikacijų darbuotojai.

Numatoma, kad paprastesnis profesinio mokymo planavimo modelis padės gerinti ir profesinio mokymo absolventų įsidarbinamumo rodiklius, mažinti mokymąsi nutraukusių mokinių skaičių.

Tikimasi, kad šie pokyčiai padės pasiekti norimą rodiklį: iki 2025 metų užtikrinti, kad 80 proc. 20–34 metų asmenų, prieš vienerius–trejus metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbintų.

Šiuo metu tokių asmenų Lietuvoje yra apie 70 procentų.

2022 11 09 14:26
Spausdinti