ScanpixSiekiant pagreitinti Vokietijos karinės pramonės „Rheinmetall“ atėjimą į Lietuvą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) siūlo leisti pradėti statyti didelius gynybos pramonės projektus dar neturint statybos leidimo, o jį privoma būtų gauti iki statybų pabaigos.
Kaip teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šis pokytis ne tik leis „Rheinmetall“ anksčiau pradėti veiklą Lietuvoje, bet ir pritraukti kitas aukštos pridėtinės vertės gynybos pramonės įmones.
„Trečiadienį iš Vyriausybės į Seimą išeis visas įstatymų paketas, tai 4 projektai, kurie atveria greitesnes galimybes stambios investicijoms gynybos ir saugumo srityje. Neabejoju, kad tai yra aktualu ne tik „Rheinmetall“, bet ir kitiems investuotojams, kurių proaktyviai ieškome. Nes tai yra ne tik ginkluotės gamyklos, tai yra aukšta pridėtinė vertė, tai yra gerai apmokamos darbo vietos ir auganti Lietuvos ekonomika“, – Eltai kalbėjo A. Armonaitė.
Ministrė aiškino, kad joks susitarimas su įmone nėra pasirašytas, nes reikia atlikti tam tikrus „namų darbus“, bet, anot jos, yra vilčių jau šiemet matyti „reikšmingą progresą“.
„Tiek „Rheinmetall“, tiek Lietuvos pusė turi nemažai namų darbų, kadangi tai yra netipinis tiesioginių investicijų projektas. Ir viena vertus tai yra netipinė gamykla, kita vertus reikalauja labai daug kompleksinių veiksmų. Šiandienai susitarimų pasirašyta nėra, bet ties tuo sparčiai judame“, – aiškino ministrė.
„Jeigu viskas gerai, yra vilčių jau šiemet matyti reikšmingą progresą. Bet kol kas reikia daugiau dirbti ir mažiau komentuoti ir džiaugtis. Nes dabar yra labai daug namų darbų, kuriuos reikia padaryti“, – pridūrė ji.
A. Armonaitė pabrėžė, kad nors toks pokytis gali susilaukti tam tikro pasipriešinimo, dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra svarbu didinti Lietuvos savarankiškumą.
„Gynybos pramonė visame pasaulyje susiduria ir susidurdavo su įvairiais apribojimais, nuo prieigos prie finansų iki įvairių infrastruktūros apribojimų kurti šioms įmonėms. Tačiau gyvename tokiais laikais, kai turime kelis karštus konfliktus. Tai vienas yra Rusijos agresija Ukrainoje, o kitas yra rusenantis Izraelio ir „Hamas“ konfliktas. Tokios produkcijos reikės. Ir pandemijos metu pasimokėme, kaip tiekimo grandinės sutrūkinėja“, – komentavo A. Armonaitė.
Trečiadienį Vyriausybei teikiamos Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pataisos, kurios leistų dideles gynybos pramonės investicijas pripažinti neatidėliotinai svarbiomis valstybės saugumui. Tokie pakeitimai leistų statyti gynybos pramonės gamyklas neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų.
Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.
Kovo pradžioje „Rheinmetall“ pranešė, jog ketina statyti gamyklą Lietuvoje, kur Vokietija planuoja nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį dalinį rytiniam NATO flangui apsaugoti.
Planą, kad Lietuvoje bus statoma 155 mm artilerijos amunicijos gamykla, kovo mėn. patvirtino ir įmonės vadovas Arminas Pappergeris.
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šiuos bendrovės ketinimus sveikino ir teigė, kad toks projektas yra būtinas šalies gynybos stiprinimui.
