ScanpixGal tik sutapimas, bet kai NATO užsienio ministrai, kankinami dvejonių dėl JAV karinio vaidmens Europoje, ruošėsi praėjusio ketvirtadienio susitikimui Briuselyje, per Rusijos žiniasklaidą nuvilnijo Baltarusijos gynybos ministro pareiškimai apie karines pratybas „Zapad-2025“ („Vakarai-2025“).
„Baltarusijos gynybos ministerija papasakojo apie pratybas „Zapad-2025“ – tokios maždaug antraštės skambėjo Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje. Tačiau išties Baltarusijos gynybos ministerijos vadovas Viktoras Chreninas nieko per daug nepapasakojo. Jis tik pareiškė, kad rugsėjį planuojamomis bendromis rusų ir baltarusių pratybomis siekiama pademonstruoti gynybinę parengtį.
„Šias pratybas rengiame savarankiškai, remdamiesi savo sprendimu, nesikreipdami į Vakarų šalis. Tai daroma siekiant pakelti mūsų karių rengimo lygį, Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų sąveikos lygį. Tai darome norėdami parodyti, kad esame pasirengę gintis ir niekam negrasinti“, – sausai cituotas V. Chreninas. Tradiciškai pridurta, kad viskas vyksta pagal tarptautinius įsipareigojimus ir t. t.
Bus „Orešnik“ balistinės raketos?
Įdomu, kad Kremliui artimas leidinys „Komsomolskaja pravda“ savo straipsnį apie tai baigė lyg ir nelabai susijusia sena žinia, kad „anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Baltarusijos teritorijoje dislokuota balistinių raketų sistema „Orešnik“ bus Rusijos ginkluotųjų pajėgų Strateginių raketinių pajėgų dalis. Kartu valstybės vadovas pabrėžė, kad taikinius balistinėms raketoms „Orešnik“ nustatys Baltarusijos karinė ir politinė vadovybė.
Anksčiau apie „Orešnik“ dislokavimą kalbėjo ir Baltarusijos kariškiai. Baltarusių opoziciniam leidiniui „Zerkalo“ neįvardytas kariškis teigė, kad manoma, jog „Zapad-2025“ į Baltarusiją atkeliaus Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai ir „Orešnik“ balistinės raketos.
Planuojami tam tikri veiksmai, priklausomai nuo to, ką mes matysime kitoje pusėje, kiek bus Rusijos, Baltarusijos pajėgų aktyvuota pratybų metu, ir tai tikrai neliks be dėmesio.
Prieš ketvirtadienio NATO ministrų susitikimą vykusioje spaudos konferencijoje minėto leidinio žurnalistas užklausė Aljanso generalinio sekretoriaus Marko Rutte’ės apie tai ir galimybę, kad Rusijos kariai po pratybų pasiliks Baltarusijoje.
„Neturiu jokios informacijos, kuria galėčiau pasidalyti su jumis. Žinome, kad tokio pobūdžio pratybos vyksta reguliariai, tačiau jūs užduodate keletą konkretesnių klausimų, susijusių su šiomis pratybomis, ir šiuo metu neturiu jokios naujos informacijos, kuria galėčiau pasidalyti“, – atsakė M. Rutte.
Aljansas pasirengęs reaguoti
NATO susitikime dalyvavęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos žurnalistams Briuselyje teigė, kad kilus poreikiui NATO yra pasirengusi reaguoti.
„Yra planuojami tam tikri veiksmai, priklausomai nuo to, ką mes matysime kitoje pusėje, kiek bus Rusijos, Baltarusijos pajėgų aktyvuota pratybų metu, ir tai tikrai neliks be dėmesio, – į IQ klausimą apie NATO pasirengimą „Zapad-2025“ atsakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis taip pat neatskleidė detalesnių NATO planų, tačiau tikino, jog Aljansas reaguos atsižvelgdamas į tai, kaip bus vykdomos pratybos, kiek ir kokių pajėgų pasitelks Rusija ir Baltarusija: „Dabar aš tikrai nenorėčiau eiti į detales kaip bus reaguojama, bet tai nėra šiaip kažkoks vienas iš įvykių, yra rimtai vertinamos visos tokios pastangos. Matysim pagal pajėgų rūšis, kurios ten bus, pagal apimtį, pagal geografinę vietą, ir pagal tai tikrai NATO formuos ir savo, sakykime, tokį buvimą ar atsaką.“
Jau seniai kelia nerimą
Didžiulio masto strateginių karinių pratybų „Zapad“ („Vakarai“) tradicija siekia sovietinius laikus. Nuo 1999-ųjų, Rusijai pradėjus antivakarietišką užsienio politiką, „Zapad“ vyksta kas ketverius metus (nuo 2021 m. planuota, kas dvejus metus, bet dėl karo Ukrainoje „Zapad-2023“ buvo atšauktos). Iš kitų pratybų šios išsiskiria savo mastu, dalyvių skaičiumi ir geografine apimtimi. Jų metu tikrinti Rusijos planai, kaip kariauti su lygiaverčiu ir stipresniu priešu Vakaruose.
Vakarams ypač didelį nerimą sukėlė 2009-ųjų „Zapad“, kai per pratybas buvo imituota branduolinė ataka prieš Lenkijos sostinę Varšuvą. Nuo to laiko šioms Rusijos pratyboms skiriamas ypatingas NATO ir žiniasklaidos dėmesys.
Prisimenant Rusijos „įprotį“ po didelių pratybų surengti karus, taip pat nerimaujama dėl scenarijaus, pagal kurį pasibaigus pratyboms Baltarusijoje liktų Rusijos kariai ir įranga.
„Zapad-2021“ apėmė beveik visą Baltarusijos teritoriją ir prieš jų oficialią pradžią vyko visa serija parengiamųjų mokymų.
Dabar, pasak Baltarusijos kariškių, „Zapad-2025“ dalyvaus daugiau nei 13 tūkst. karių. Vakarų ekspertai mano, kad šių metų pratybos greičiausiai bus orientuotos į greitąjį dislokavimą, mobilumo operacijas ir jungtinių pajėgų integraciją. Prognozuojama, kad pratybose bus imituojamos gynybinės operacijos prieš technologiškai pranašesnį priešininką, pabrėžiant A2/AD sistemų naudojimą. Tikėtini ir puolimo scenarijai, ypač atsižvelgiant į ankstesnių „Zapad“ pratybų istorinį precedentą. Šie puolamieji scenarijai galėtų apimti prevencinius smūgius, greitus įsiveržimus ir teritorinės kontrolės operacijas, kuriomis siekiama apsaugoti strateginius koridorius ir užkirsti priešui kelią patekti į svarbiausius regionus.
Prisimenant Rusijos „įprotį“ po didelių pratybų surengti karus (2022 m., likus dviem savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainoje, Baltarusija ir Rusija surengė dideles bendras karines pratybas „Sąjunginis ryžtas“), taip pat nerimaujama dėl scenarijaus, pagal kurį pasibaigus pratyboms Baltarusijoje liktų Rusijos kariai ir įranga. Toks scenarijus iš esmės pakeistų regioninę jėgų pusiausvyrą, nes Rusijos pajėgos liktų prie pat NATO sienų ir sustiprintų Rusijos strateginį pranašumą bet kokiame galimame konflikte su Vakarais. Tai ne tik padidintų įtampą santykiuose su NATO, bet ir paveiktų padėtį Ukrainoje.
Tiesa, Lietuvos kariuomenė teigia nematanti papildomų karinių grėsmių Lietuvai per „Zapad-2025“, nors, kaip ir anksčiau, taip ir šiemet, pagrindinė grėsmė bus padidėjusi netyčinių incidentų rizika.
