Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas prasitarė, kad dabar neveikiančio Šventosios jūrų uosto atstatymui gali prireikti maždaug 35-40 mln. eurų. Tikimasi, kad šį projektą bus galima finansuoti iš ES lėšų.

„Kitą savaitę turėtų įvykti pirmasis šiam klausimui suburtos darbo grupės posėdis. Šventosios uosto klausimą koordinuos Žemės ūkio ministerija. Šiemet, jeigu pavyktų susitarti dėl uosto atstatymo finansavimo, tai būtų labai gerai, o apie tolimesnius darbus galėtume jau svarstyti kitų metų viduryje“, – BNS sakė B.Markauskas. Pasak jo, pirminis uosto atstatymo planas numatė, jog darbai kainuotų apie 70 mln. eurų, jeigu numatytas uosto gylis siektų 6 metrus. Vis dėlto B.Markauskas mano, kad gylis galėtų būti mažesnis, todėl ir atstatymo darbų kaina sumažėtų iki 35-40 mln. eurų. „Reikia tartis su žvejais, ar jie norėtų to uosto. Dabar skaičiuojame, kad iš mūsų ministerijos galėtume skirti apie 7 mln. eurų, bet reikia, kad prisidėtų ir kitos ministerijos. Šis uostas būtų puikus pramoginei žvejybai, jachtoms ar vestuvinėms nuotraukoms“, – tvirtino ministras.

„Skaičiuojame, kad iš mūsų ministerijos galėtume skirti apie 7 mln. eurų, bet reikia, kad prisidėtų ir kitos ministerijos. Šis uostas būtų puikus pramoginei žvejybai, jachtoms ar vestuvinėms nuotraukoms“, – tvirtino ministras.

Anot jo, yra didelė tikimybė, kad uosto atstatymo projektą parems ES. Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Dabar neveikiantį uostą valdo Klaipėdos uostas. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.