Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 24 d.


SAUGUMAS
Žvalgybos grėsmių ataskaita: saugumo situacija regione, apeinamos sankcijos ir Pekino ryšiai su Maskva
ELTA
Scanpix
A. Lukašenka ir V. Putinas.

Lietuvos žvalgybos institucijų ketvirtadienį išplatintoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusijos dalyvavimas kare prieš Ukrainą blogina saugumo situaciją regione.

„Tai neigiamai veikia Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumą, nes kilus konfliktui su Vakarais Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija ir karine pagalba. Baltarusija tikisi, kad Maskvos finansinė parama padės sušvelninti šaliai taikomų Vakarų sankcijų padarinius, tačiau Rusijai patiriant nesėkmes Ukrainoje ar augant nuostoliams dėl taikomų sankcijų galimybės remti Baltarusijos režimą, labai tikėtina, mažės“, – rašoma ataskaitoje.

Grėsmių vertinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) taip pat pažymimi, kad Ukrainą užpuolusi Rusija laisvai naudojasi Baltarusijos karine, civiline infrastruktūra ir kita parama.

„2022 m. spalį A. Lukašenka paskelbė, kad dėl padidėjusių grėsmių Sąjunginei valstybei iš Vakarų ir Ukrainos jis su V. Putinu nusprendė aktyvuoti bendrą Rusijos ir Baltarusijos regioninę karinę grupuotę. Prisidengiant šiuo pranešimu į Baltarusiją dar kartą perdislokuotas didelis Rusijos pajėgų kontingentas. Taip pat Rusija planuoja paruošti Baltarusijos GP orlaivius nešti branduolinius užtaisus“, – akcentuoja žvalgybos institucijos.

Todėl, akcentuojama dokumente, galimybė Rusijai bet kada perdislokuoti reikiamo dydžio pajėgas į Baltarusijos teritoriją neigiamai veikia Lietuvos ir kitų NATO narių saugumą.

„Konflikto su Vakarais atveju Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija, oro erdve ir infrastruktūra. Be to, A. Lukašenka Rusijai suteiktų ir reikalingą karinę paramą“, – įspėjama ataskaitoje.

Baltarusija nuslėpė 2022 m. Astravo AE įvykusius incidentus

Žvalgybos duomenimis, Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė 2022 m. pirmame ir antrame Baltarusijos (Astravo) atominės elektrinės (BelAE) blokuose įvykusius incidentus ir reaktorių sistemų defektus. Apie tai rašoma ketvirtadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„2022 m. gegužę BelAE kontrolės sistemos nustatė, kad pirmojo bloko reaktoriaus korpuso viršutinių kaiščių suvirinimo siūlės yra įtrūkusios. Specialistų vertinimu, kokybiškai pašalinti defektus būtų įmanoma tik išmontavus reaktorių, tačiau dėl politinių priežasčių toks sprendimas net nesvarstytas.

Techninės problemos trukdė laiku paleisti antrąjį BelAE bloką. Jis turėjo būti pradėtas eksploatuoti 2022 m., tačiau tų metų vasarį užfiksuota, kad pakito pirmajame cirkuliaciniame kontūre, kuris aušina bloko reaktorių, esančio vandens cheminė sudėtis, jis buvo užterštas dervomis.

Konstatuota, kad būtina mechaniniu būdu išvalyti visą kontūro vamzdyną ir iškrauti branduolinį kurą. Branduolinio kuro rinklės iš reaktoriaus buvo iškraunamos, valomos, tos, kurių išvalyti nepavyko, keičiamos naujomis. Labai tikėtina, kad techninių defektų BelAE bus fiksuota ir pradėjus eksploatuoti antrąjį bloką. „Rosatom“ turi interesų plėsti savo įtaką užsienyje, sukurti priklausomybę nuo teikiamų technologijų, tačiau BelAE pavyzdys ir jos keliamos grėsmės rodo, kad „Rosatom“ negali užtikrinti savo diegiamų technologijų patikimumo ir saugumo“, – rašoma dokumente.

Ten pat atkreipiamas dėmesys į „Rosatom“ vykdomus branduolinės energetikos projektus užsienyje – statomas ir aptarnaujamas branduolines jėgaines, tiekiamus urano produktus. Pastebima, kad už juos gaunamos lėšos sudaro didžiąją dalį korporacijos gaunamų pajamų.

„Taip „Rosatom“ ne tik papildo Rusijos valstybės biudžetą ir stiprina šalies karinę galią, bet ir prisideda prie Rusijos politinės įtakos augimo. Korporacija bando išlaikyti savo pozicijas branduolinės energijos rinkoje, tikina nuolat tobulinanti ir diegianti pažangias technologijas, užtikrinančias aukštus branduolinės saugos standartus.

Žvalgybos duomenimis, iš tiesų korporacijos diegiamos technologijos turi defektų, o „Rosatom“ vadovybė yra linkusi atsižvelgti į politinius Rusijos valdžios interesus. Situaciją iliustruoja „Rosatom“ projekte – Baltarusijos atominėje elektrinėje (BelAE) – įvykę incidentai, keliantys grėsmę branduolinei saugai ir tuo pačiu Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. 2022 m. balandį BelAE pirmasis blokas buvo sustabdytas planiniam remontui. Viešuosiuose informacijos šaltiniuose buvo skelbta, kad sustabdžius reaktorių bus atliekami jo įrangos, pagrindinių cirkuliacinių siurblių, turbinos generatorių, vamzdynų suvirinimo siūlių, svarbių pirmojo bloko saugumui, apžiūros ir remonto darbai. Apie darbų metu nustatytus defektus BelAE viešojoje erdvėje informacijos nepateikė“, – rašoma dokumente.

Žvalgyba neatmeta, kad „Gazprom“ sieks susigrąžinti dalį Baltijos šalių ir ES rinkos

Tikėtina, kad koncernas „Gazprom“ bandys veikti, pasinaudodamas prekybos gamtinėmis dujomis tarpininkais, su kuriais yra bendradarbiavęs anksčiau ar kurių atstovai turi įtakingų ryšių savo struktūrose ir taip sieks susigrąžinti dalį Baltijos šalių ir Europos Sąjungos rinkos, rašoma ataskaitoje.

Vis dėlto, pažymima, kad artimoje perspektyvoje Rusija greičiausiai praras energijos išteklių tiekimo Europai svertus.

„Rusija, prieš imdamasi karinių veiksmų, mažino gamtinių dujų eksportą į Europą, siekdama didinti įtampą energetikos sektoriuje, o pradėjusi karą prieš Ukrainą ėmėsi papildomų manipuliacijų gamtinių dujų tiekimu. Kremliui nurodžius, koncernas „Gazprom“ vienašališkai įpareigojo ES šalių klientus už tiekiamas dujas atsiskaityti tik Rusijos rubliais, o šalims, kurios atsisakė tai daryti, „Gazprom“ nutraukė gamtinių dujų tiekimą.

Prieš incidentus, pažeidusius dujotiekių „Nord Stream“ infrastruktūrą, koncernas mažino gamtinių dujų tiekimą ES šalims, nes tai esą lėmė techninės aplinkybės“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame vertinime.

Dokumente pastebima, kad didelę Rusijos valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė lėšos, gaunamos tiekiant gamtines dujas į ES, o Rusijos planus perorientuoti gamtinių dujų eksportą į kitas rinkas riboja nepakankamos infrastruktūros galimybės, investicijų trūkumas ir taikomos sankcijos.

„Lietuva turi galimybių apsirūpinti gamtinėmis dujomis nepriklausomai nuo „Gazprom“, todėl koncerno manipuliacijos dujų tiekimu tiesioginės grėsmės Lietuvai nesukėlė. Artimoje perspektyvoje Rusija turės vis mažiau galimybių naudoti energijos išteklių tiekimą kaip įrankį politiniams tikslams pasiekti ir kitų ES šalių atžvilgiu: šalys sistemingai mažina priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos – įgyvendinami nauji tvarios energetikos projektai, stiprinama suskystintųjų gamtinių dujų infrastruktūra“, – rašoma dokumente.

Kaliningradas išlieka didžiausiu grėsmės šaltiniu Lietuvos kaimynystėje

Kaliningradas išlieka didžiausiu grėsmės šaltiniu Lietuvos kaimynystėje. Vertinime nurodoma, kad Rusija, nepaisant milžiniškų nuostolių karo lauke, siekia per Kaliningrado sritį ir ten sutelktus karinius pajėgumus išlaikyti tam tikrą kontrolę Baltijos jūros regione.

„Kaliningrado srities karinius pajėgumus neigiamai veikia karas prieš Ukrainą, tačiau jų gebėjimas kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione sumažėjo tik iš dalies. Perdislokavimas į okupuotas teritorijas Ukrainoje labiausiai paveikė sausumos komponentą, o jūrų ir oro komponentai išliko beveik nepakitę“, – nurodoma grėsmių ataskaitoje.

Tarnybos teigia, kad tam tikri desanto laivai ir kovos technika buvo perkelta iš Kaliningrado srities į Juodąją jūrą, Krymą. Tačiau, pasak jų, Rusijos eksklavas neliko be kitų pajėgumų, kurie ir toliau atlieka savo funkcijas.

„Maža to, oro komponento pajėgumai yra stiprinami, nes Kryme prarasti orlaiviai pakeisti – į Kaliningrado sritį atgabenti mažiausiai keturi modernesni Su‑30SM2 modelio naikintuvai“, – teigiama dokumente ir akcentuojama, kad Kaliningrado srities karinės grupuotė savo svarbiausią funkciją – trukdyti oponentui laiku Baltijos jūros regione dislokuoti reikiamus gynybinius pajėgumus – ir toliau atliks bei stiprins.

Žvalgybos pareigūnai pažymi, kad Maskva bet kokia kaina siekia kompensuoti ginkluotųjų pajėgų nuostolius, vykdyti kariuomenės reorganizaciją, todėl „Rusijos karinės galios sumažėjimo Baltijos jūros regione efektas bus laikinas“.

„Ji (Rusija – ELTA) išlaikys prioritetą stiprinti Kaliningrado karinę grupuotę kurdama naujus karinius vienetus, komplektuodama jų personalą ir modernizuodama srityje sutelktą karinę techniką“, – teigiama ataskaitoje pažymint, kad karinės galios atkūrimas ir stiprinimas tiesiogiai priklausys nuo eigos Ukrainos karo lauke.

Lietuvoje nustatyta atvejų, kai rusai per tarpininkus bandė apeiti sankcijas

Rusijai taikomos tarptautinės sankcijos neigiamai veikia šalies ekonomiką, todėl Rusijos piliečiai ir verslo subjektai bando organizuoti sankcijų apėjimo schemas, įskaitant ir Lietuvoje.

„Atvejų, kai Rusijos fiziniai ir juridiniai asmenys, pasitelkdami tarpininkus, bandė apeiti jiems taikomas sankcijas, nustatyta ir Lietuvoje. Žvalgybos duomenimis, pasinaudojant įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje, buvo bandoma organizuoti Vakarų įrangos ir jos komponentų, tinkamų naudoti ir karinėms reikmėms, tiekimą į Rusiją“, – rašoma dokumente.

Vertinimą parengusių Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento duomenimis, siekiant išvengti kontrolės ir sankcijų režimo, dažniausiai taikomi šie būdai: deklaruojant prekes muitinėje teikiami klaidingi duomenys ir prekių aprašymai – taip slepiama tikroji prekių paskirtis, o gabenant prekes per ilgą tarpininkų grandinę slepiami galutiniai gavėjai.

„Rusijos fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikomos sankcijos, labai tikėtina, yra suinteresuoti galimybėmis ir būdais pervesti lėšas į kitas šalis, kurti fiktyvias įmones trečiosiose šalyse, išvengti lėšų pervedimams taikomų ribojimų ar perorganizuoti valdomus verslus, nuslepiant galutinį naudos gavėją. Neatmestina, kad šioms schemoms įgyvendinti bus siekiama pasitelkti tarpininkus Lietuvoje, anksčiau veikusius ar turėjusius ryšių Rusijoje ar Baltarusijoje“, – rašoma dokumente.

Dar pažymima, kad Rusija bando riboti informacijos apie su Kremliaus režimu susijusius fizinius ir juridinius asmenis, jų valdomas įmones bei turtą, skelbiamą viešuosiuose informacijos šaltiniuose.

„Kremlius tęs tokios informacijos kontrolę. Labai tikėtina, kad bus siekiama riboti galimybes gauti informacijos apie Rusijos piliečių ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, ryšius, turto ir įmonių valdymo schemas.

Dažnai Rusijos fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikomos sankcijos, organizuoja valdomų įmonių perleidimą tretiesiems susijusiems asmenims, šeimos nariams, fiktyvų jų pardavimą ar pervadinimą. Verslo ir finansų valdymo konsultantai, įmonės ar atskiri fiziniai asmenys, padedantys išvengti sankcijų, rizikuoja ne tik savo ir valstybės reputacija, bet ir teisine atsakomybe“, – rašoma dokumente.

Ten pat pažymima, kad dėl tarptautinių sankcijų Rusijos ekonomikai strateginę reikšmę turintiems energetikos, pramonės, kariniam ir finansų sektoriams kyla didelių iššūkių. Rusijos bendrovės negali užsitikrinti reikiamų prekių, įrangos, jos komponentų iš Vakarų šalių tiekimo, todėl stringa jų veikla.

„Rusijoje veikiantys subjektai ieško būdų apsirūpinti reikiama įranga ar eksportuoti produkciją, kuriai taikomos sankcijos. Žvalgybos duomenimis, Rusijos piliečiai ir verslo subjektai bando organizuoti sankcijų apėjimo schemas. Prioritetas – užsitikrinti sankcijomis ribojamų prekių ir įrangos, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams, poreikius. Į šias schemas siekiama įtraukti ES veikiančias įmones, dažniausiai tas, kurios ir anksčiau plėtojo prekybą su Rusija ir Baltarusija, tiekė joms Vakarų prekes ir įrangą“, – rašoma dokumente.

Informacija, kuria remiantis padaryti vertinimai šiame dokumente, baigta rinkti 2023 m. vasario 5 dieną.

Dalis Lietuvos verslo bando šalinti viešą informaciją apie rizikingus ryšius su Rusija

Verslo ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turintys Lietuvos verslo subjektai keičia bendradarbiavimo su šiomis valstybėmis formą, teigiama ketvirtadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Dalis jų deklaravo paramą Ukrainai ir nutraukė turėtus ryšius, kiti skelbia palaikantys Ukrainą, bando šalinti viešą informaciją apie rizikingus ryšius, nors ne visais atvejais juos nutraukia“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame dokumente.

Lietuvos žvalgybininkų teigimu, šie ryšiai kelia rizikų, nes jais gali naudotis Rusijos subjektai, įskaitant žvalgybos tarnybas, Rusijos interesus atitinkančiai veiklai vykdyti.

„Kai kurių Lietuvoje veikiančių asmenų ir subjektų ryšiai Rusijoje ar Baltarusijoje buvo mezgami ne vienerius metus: norėdami sėkmingai vystyti verslą jie siekė įgyti įtakingų asmenų ar institucijų palankumą šiose valstybėse, tam buvo pasitelkiama korupcija, asmeninės pažintys, taip pat siūlymai įtakingiems asmenims vystyti bendrus verslo projektus. Tokio pobūdžio ryšių turintys asmenys ar subjektai, neatmestina, bus pasitelkiami nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais tikslais, pavyzdžiui, atstovauti priešiškų valstybių interesams ar įgyvendinti neskaidrias verslo ar sankcijų apėjimo schemas“, – rašoma dokumente.

Pastebima, kad Lietuvos piliečiai ir verslo įmonės, turinčios ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje, taip pat įmonės, kurių valdyme dalyvauja šių valstybių piliečiai, gali tapti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikiniais.

„Šių tarnybų pagrindiniai verbavimo taikiniai yra asmenys, vykstantys į Rusiją ar Baltarusiją, taip pat ir turintys galimybę jose lankytis nuolat. Prioritetas teikiamas tiems, kurie dėl sąsajų su Rusija ar Baltarusija, verslo interesų ar ideologinių motyvų yra lojalūs šių valstybių režimams.

Žvalgybos duomenimis, kai kurie interesų Rusijoje ir Baltarusijoje turintys verslo subjektai siekia išlaikyti ryšius ir tęsti verslą šiose valstybėse, todėl perkėlė savo veiklą į trečiąsias šalis, kurios sankcijų Rusijai ir Baltarusijai netaiko. Kiti bando plėtoti ir palaikyti verslo ryšius šiose šalyse per asmenis, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą, tačiau praeityje turėjo ar tebeturi ryšių su Rusijos, Baltarusijos institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis, žvalgybos tarnybomis“, – rašoma dokumente.

Nurodoma, kad 2022 m. beveik visuose nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose Lietuvos ūkio sektoriuose būta atvejų, kai Lietuvos ar užsienio investuotojams, turintiems riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių, buvo ribojamos galimybės investuoti ar dalyvauti strategiškai svarbiuose sandoriuose.

„Taip pat nustatyta atvejų, kai ES įmonės, neturėjusios riziką ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių ir neįvertinusios galimų pavojų, pradėjo bendradarbiauti su tokio pobūdžio ryšių turinčiais partneriais, todėl buvo apribotos jų galimybės dalyvauti nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose sandoriuose“, – rašoma vertinime.

Virsmo technologijos

Atskiras dėmesys paviešintame dokumente skiriamas aktyviai plėtojamoms virsmo technologijoms, kurios turi didelę įtaką JAV, Kinijos ir Rusijos galių pasiskirstymui pasaulyje.

„Šios technologijos vis labiau vertinamos kaip priemonė pasiekti proveržį ekonomikoje, taip pat strateginį ir operacinį pranašumą konflikto metu. Dėl to didžiosios šalys vykdo ambicingus virsmo technologijų vystymo planus.

Virsmo technologijos (angl. emerging and disruptive technologies) – tai technologijos, turinčios potencialo iš esmės pakeisti ar patobulinti jau esamų technologijų vykdomas funkcijas. Šiuo metu aktyviausiai vystomos šios: dirbtinis intelektas, didieji duomenys, kvantinės, autonominės, kosmoso ir kitos technologijos“, – rašoma dokumente.

Pastebima, kad augant tarptautinei technologinei konkurencijai, taip pat Vakarams plečiant sankcijų režimą technologijų eksportui į Rusiją ir Baltarusiją, virsmo technologijas tyrinėjantys ir vystantys Vakarų, kartu ir Lietuvos, subjektai tampa potencialiais priešiškų valstybių taikiniais.

„Pramonės ir mokslo atstovai iš Kinijos, Rusijos ir kitų karines technologijas vystančių valstybių ieško būdų bendradarbiauti su technologijų įmonėmis ar akademine bendruomene – teikia pelningus gamybos užsakymus, siūlo dalyvauti bendruose tyrimų projektuose arba žada patrauklias investicijas į gaminamas komercines technologijas. Įmonės ir akademinė bendruomenė, įsitraukdamos į bendradarbiavimą su trečiųjų šalių atstovais, kurie prisideda prie priešiškų šalių karinių technologijų vystymo, rizikuoja veiklos perspektyvomis: paaiškėjus informacijai apie tikruosius sandorio užsakovus ir karinius technologijų panaudojimo tikslus, toks sandoris gali turėti žalos technologijų kūrėjų reputacijai ir galimybėms bendradarbiauti su Vakarų partneriais ateityje“, – rašoma dokumente.

Pateikiamas pavyzdys, kai socialiniuose tinkluose išplatinęs informaciją apie naujai vystomą vaizdo atpažinimo technologiją, lietuviškas startuolis „H-M Visionary“ sulaukė pasiūlymo iš įmonės pavadinimu „Unolexar“.

Kinija nėra suinteresuota Rusijos pralaimėjimu

Pragmatine partneryste paremti Pekino ir Maskvos santykiai artimoje perspektyvoje tik intensyvės, teigiama ketvirtadienį visuomenei pristatytoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. Žvalgybos institucijų teigimu, tikėtina, kad Kinijos valdžia buvo informuota apie plataus masto invaziją į Ukrainą ir toliau rems Kremlių, siekdama asmeninės naudos ir įtakos plėtros. Pasak ataskaitoje pateikiamo vertinimo, tikėtina, kad Pekinas „nėra suinteresuotas Rusijos pralaimėjimu kare prieš Ukrainą“.

„Labai tikėtina, kad Kinija ir toliau rems Rusiją. Pekino vertinimu, ši parama kol kas nekelia didelės žalos ir suteikia strateginių galimybių – palankiomis sąlygomis įsigyti energijos išteklių, plėsti savo kompanijų veiklą Rusijoje, didinti įtaką Rusijos sau prisiskiriamose įtakos zonose (Centrinė Azija, Arktis), išnaudoti Rusiją kaip ideologinę partnerę, kuriant atsvarą Vakarų dominavimui“, – nurodoma grėsmių vertinimo ataskaitoje.

„Labai tikėtina, kad Kinija nėra suinteresuota Rusijos pralaimėjimu kare prieš Ukrainą, ypač tokiu, kuris lemtų režimo pokyčius Kremliuje, nes Pekinas siekia išvengti strateginio neapibrėžtumo. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje intensyvės Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas saugumo, gynybos, diplomatijos, ekonomikos, energetikos, technologijų, žvalgybos srityse, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šie santykiai taps vis labiau nelygiaverčiai“, – aiškinama dokumente.

Ataskaitoje pastebima, kad Rusiją ir Pekiną vienija ir bendra laikysena Vakarų bei NATO atžvilgiu.

„Pekinas akivaizdžiai remia Rusiją informacinėje ir diplomatinėje srityse – palaiko Maskvos naratyvą, kad karą Ukrainoje išprovokavo NATO plėtra ir Rusijos saugumo interesų Europoje ignoravimas, pasisako prieš karinę paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai, tarptautinėse organizacijose susilaiko ar balsuoja prieš Rusijos agresiją smerkiančias rezoliucijas“, – nurodoma ataskaitoje.

Visgi, vertinant abiejų šalių siekius išlaikyti strateginę autonomiją, žvalgybos tarnybos abejoja, ar Rusija ir Kinija vidutinėje perspektyvoje „sieks kurti kolektyvinės gynybos aljansą“. Tačiau pareigūnai atkreipia dėmesį į paties Pekino potencialą formuoti atsvarą Vakarų gynybos sąjungoms – pavyzdžiui, „Globalaus saugumo iniciatyvos“ (GSI) pagrindu. Neatmetama, kad tam tikras bendradarbiavimas šio formato ribose vyks ir su Rusija bei Baltarusija.

„Labai tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvoje remdamasi šia iniciatyva Kinija sieks plėsti bendradarbiavimą karinėje ir žvalgybos srityse, taip pat kovoje prieš terorizmą ir „spalvotąsias revoliucijas“, – teigiama rašte.

„Gilesnis Rusijos ir Baltarusijos įsitraukimas (...), labai tikėtina, neigiamai veiks Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes sudarys sąlygas šiems režimams stiprinti saugumo aparatą, skirti didesnius resursus visuomenės kontrolės užtikrinimui“, – akcentuoja tarnybos.

VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ketvirtadienį visuomenei pristatė 2023 metų nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitą.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.

Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis. Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

2023 03 09 13:43
Spausdinti