IQ„Epidemijos ateina ir praeina, bet sugriautą ekonomiką reikės atstatyti. Šiais metais šalys vertinamos pagal sergančiųjų koronavirusu skaičių, o kitais metais jos bus vertinamos pagal spartų ekonomikos augimą“, – IQ ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtame forume „Kam krizė atneš sėkmę: regionams ar (ir) sostinei?“ kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Šį pavasarį ekonomistas įžvelgė tris krizes viename. Su sveikatos apsaugos krize Lietuvai susitvarkyti pavyko. Likvidumo krizė, kuri ištiko dėl įvestų karantino priemonių ir pasikeitusių gyventojų lūkesčių, yra laikina, ir ją išgyventi padeda viltys dėl šviesaus rytojaus. Tačiau dėl pasikeitusios ekonomikos dalis verslų neišgyvens, dalis žmonių neteks darbo, todėl bankrotų ir nedarbo krizė truks ilgiau.
Vis dėlto pirmoji krizės stadija buvo sėkminga tiek Lietuvai, tiek visai Rytų Europai. Lietuvoje yra mažesnis koronaviruso atvejų skaičius nei Europos vidurkis – tai ir sėkmės, ir ankstyvos reakcijos rezultatas. „Palyginti su Europos vidurkiu, mes išlošėme vieną mėnesį ir sutrumpinome neigiamą poveikį, – paaiškino Ž. Mauricas. – Tai leido kompensuoti ne itin efektyvų paramos verslui paskirstymą.“
Kaip ir kiti forumo pranešėjai, ekonomistas siūlė palaukti rudens: „Rudenį pasimatys tikrasis paveikslas – ar turėsime antrą ir trečią viruso bangas, ar koncentruosimės į skolų grąžinimą, kaip pavyks tvarkytis su viešaisiais finansais.“
Pasak Ž. Maurico, neapibrėžtumo laikotarpiu lengva išsigąsti, viršų dažnai ima ne tikri faktai, o emocijos ir naratyvai. Palyginti su 2008–2009 m. krize, koronaviruso periodas Lietuvai buvo kur kas sėkmingesnis.
„Priešingai nei 2009 m., Lietuvos vartotojai yra vieni geriausiai nusiteikusių visoje Europos Sąjungoje po Skandinavijos šalių. Tas skirtumas leidžia mums laimėti laiko – kol neveikia eksporto variklis, mes sugebame palaikyti vidaus vartojimą, ir tai padės sušvelninti ekonomikos nuosmukį“, – teigė Ž. Mauricas.
