Gamintoju0173 archyvasEidamas 38-us metus nuo konvejerio nuriedėjo paskutinis „Mitsubishi Pajero“. Nekrologą rašo Ovidijus Lukošius.
2019-aisiais iš automobilių salonų visoje Europoje išriedėjo paskutiniai „Mitsubishi Pajero“. Varomi visais ratais, ant rėminės konstrukcijos patupdyti japoniški milžinai ištikimai tarnavo ūkininkams, Laplandijos tundros, Alpių, Pirėnų ir kitų atokių vietovių gyventojams, nuotykių ieškotojams, kontrabandininkams ir medžiotojams.
Pirmą kartą prie šio automobilio, tuomet naujutėlio ketvirtos ir, kaip vėliau paaiškėjo, paskutinės kartos atstovo, vairo sėdau 2006-ųjų gruodį Barselonoje, tačiau didmiestyje su juo neužsibuvau. Miesto gatves netrukus pakeitė greitkelis, po to regioninis kelias, žvyrkelis, šį – kalnų keliukas, o galiausiai „Pajero“ riaumodamas ropojo per milžiniškus akmenis stačiu šlaitu aukštyn. Per priekinį stiklą mačiau tik žydrą dangų. Jis atrodė nesustabdomas.
Vėliau „Pajero“ padovanojo dar keletą nuostabių kelionių, tik tai jau buvo ne naujutėliai modeliai, o ne pirmos jaunystės egzemplioriai iš automobilių nuomos agentūrų. Jordanijoje juo skriejau Vadi Rumo dykumos smėlynais, kuriuos šiais metais, tik jau Saudo Arabijos pusėje, išbandė ir legendinio Dakaro ralio dalyviai. Pamenu, vienas galinis ratas beveik nestabdė, pro nesandarias duris skverbėsi smėlis, o kiekviena diena su juo kainavo tiek, kad būčiau galėjęs išsinuomoti penkis nedidelius automobilius. Bet šie bedvasiai, o „Pajero“ reiškė nuotykius...
