Turbūt daugelis iš mūsų, keliaudami savo pomėgių labirintais arba po įvairias šalis, nuolat dairomės kokio nors istorinio lietuviško pėdsako. Vieni – ryškūs, o kitus reikia mokėti pamatyti. Didžiausias pastarojo meto Vido Rachlevičiaus atradimas – Vyčiai ant istorinių „Patek Philippe“ laikrodžių.
Yra tiesiog laikrodžiai, yra geri laikrodžiai ir yra „Patek Philippe“. Šio prietaiso funkcija – rodyti laiką, bet pagalvokime, kiek šiais greito vartojimo laikais yra daiktų, kuriuos žmonės perka iš anksto žinodami, kad jie tarnaus dviem ar trims kartoms? Kita vertus, tėra mažai bendrovių, kurios šiais laikais tiesiog kuria tam tikros rūšies meną. Šiuo atveju – horologijos.
Šis prekės ženklas yra unikalus laikrodžių pasaulio reiškinys. 1839 m. įkurta ir be pertraukų dirbanti bendrovė yra vienas paskutinių šio sektoriaus šeimos verslų – nuo 1932 m. ją valdo Sternai, kurių turtas, neoficialiais duomenimis, vertinamas daugiau kaip 3 mlrd. JAV dolerių. Suprantama, jokių skaičių, išskyrus tradicinius, pavyzdžiui, kad ranka prisukamą mechanizmą CHR 29-535 PS Q sudaro 496 dalys, diskretiškieji šveicarai nepateikia ir nieko nekomentuoja. Jie taip pat nepaneigia, bet oficialiai ir nepatvirtina, jog per metus pagamina tik maždaug 55–60 tūkst. laikrodžių, pažymėtų privačiu kokybės spaudu „Patek Philippe Seal“, kurio kokybės standartai viršija ir taip aukštus šveicarų laikrodžių pramonės reikalavimus.
Išskirtiniai, kolekcininkų itin geidžiami, istoriškai reikšmingi... Taip apibūdinami „Patek Philippe“ gaminiai, todėl nenuostabu, kad jie nuolat pasiekia aukcionų rekordus. Prieš keletą metų „Patek Philippe 1518“ plieno korpusu Ženevos „Phillips Bacs & Russo“ aukcione parduotas už 11,1 mln. dolerių. Net ir riboto skaičiaus modelių, kurių pagaminta lyg ir nemažai, pavyzdžiui, 281, kainos aukcionuose jau priartėjo prie milijono.
