Daniška laimės formulė hygge kirto gimtosios šalies sienas ir tapo viena madingų gyvensenos krypčių. Inga Rakauskaitė šio meno mokosi skaitydama knygas ir gamindama desertus.
Kai vidury laukų šaltą dieną sugedo automobilis, ilgas valandas laukdama pagalbos kelyje tyliai svajojau apie du dalykus. Pirma – kad jis būtų nesudėtingai pataisomas. Antra – kuo greičiau atsidurti namie, užsiplikyti kavos, iš grotuvo paleisti sklisti Ninos Simone balsą ir sutriaukšti keletą šimtų gramų imbierinių sausainėlių apsikamšius kojas šiltu užtiesalu. Ši, antroji, svajonė mano kovinę dvasią stiprino kur kas labiau.
Tačiau galiausiai grįžus namų sienos pasirodė ne tokios guodžiančios. Priežastis buvo labai paprasta: neturėjau pasiruošusi hygge pirmosios pagalbos rinkinio. „Vadinasi, karma tikrai yra moteriškosios lyties geriausias keturkojis žmogaus draugas“, – pagalvojau. Kai skaitydama leidinį „Mažoji laimės knyga HYGGE. Gyvenimas pagal danus“ radau rekomendaciją pasiruošti namuose dėžę, spintelę ar lagaminą su būtiniausiais hygge daiktais, tik pavarčiau akis. Žvakės, kokybiškas šokoladas, mėgstama arbata, džemas ir vilnonės kojinės neatrodė tie daiktai, kuriuos verta suburti į vieną kompaniją ir pavadinti ją hygge. Dabar dėl to skeptiško požiūrio pasigailėjau. Juolab kad namuose nebuvo nei kokybiško šokolado, nei imbierinių sausainėlių. Net vilnonių kojinių.
Čia turbūt ir slypi šio saugaus, paguodžiančio ir glostančio daniško reiškinio paslaptis: kai gyvenime nutinka netikėtas, bjaurus, erzinantis ar liūdinantis dalykas, visada galima atramos ieškoti hygge. Tik nemalonumų, šlapdribos ar blogos nuotaikos nesuplanuosi, o suplanuoti hygge ar jai pasiruošti galima.
