ScanpixKol kas neaišku, ar Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės vykti į Paryžiaus olimpines žaidynes.
1908 m. Londono olimpinėse žaidynėse pirmą kartą buvo surengta atidarymo ceremonija su komandų eitynėmis, buvo nešamos dalyvaujančių valstybių vėliavos. Tuo metu Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, kuri buvo Rusijos imperijos dalis, atsisakė dalyvauti parade su Rusijos trispalve ir žygiavo be vėliavos, nes rusai uždraudė suomiams dalyvauti su savo vėliava.
Po Pirmojo pasaulinio karo Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nepripažino Sovietų Rusijos. Todėl jos sportininkai nebuvo pakviesti į 1920 m. vasaros olimpines žaidynes Antverpene.
Prieš 1924 m. olimpines žaidynes, kurios vyko Paryžiuje, TOK ne itin buvo linkęs bendradarbiauti su nauja valstybe – SSRS. Bet ignoruoti ją taip pat bijojo. Todėl nusprendė veikti per tarpininkus. Prancūzijos darbininkų sporto ir gimnastikos sąjunga perdavė Rusijos TFSR Aukščiausiajai kūno kultūros tarybai oficialų kvietimą į olimpines žaidynes. Po tokio pažeminimo SSRS atsisakė vykti į Paryžių, bet savo sprendimą pridengė. Oficialiai boikotas buvo pateisinamas taip: „Protestuojant prieš Vokietijos sportininkų ekskomuniką iš žaidynių.“
