Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 10 d.


HIBRIDINIS SPORTAS
Bandymas išrasti krepšinį
Saulius Ramoška
Hibridinio sporto federacijos nuotr.
Hibridinio sporto arena Zujūnuose.

Lietuvoje gimsta nauja sporto šaka. Arena jai pastatyta, teliko užkariauti žiūrovų širdis.

Kovą Lietuvoje įkurtos Hibridinio sporto federacijos prezidentas buvęs krepšininkas Gintautas Vileita įsitikinęs, kad tradicinės ilgas valandas trunkančios sporto rungtynės praranda populiarumą ir žiūrovai reikalauja dinamiškų žaidimų: „Pasaulyje aiškiai matomos tendencijos dėl populiarėjančio e. sporto. Tad mūsų kuriamas hibridinis sportas taps gryno oro gurkšniu. Visi žaidimai bus kompiuterizuoti nuo starto signalo iki taškų skaičiavimo ir nugalėtojo paskelbimo. Mūsų vizija – išplėsti tradicinio sporto ribas ir sudominti jaunąją auditoriją, kuri šiais laikais ilgas sporto transliacijas mieliau keičia į dinamišką turinį.“

Pirmoji hibridinio sporto arena įrengiama Vilniuje. 1500 kv. m buvusioje filmavimo studijoje Zujūnuose baigiamos kurti trijų inovatyvių žaidimų erdvės. Pirmasis jų jau daugiau nei metus kuriamas krepšinio pagrindu. Naują hibridinį sportą kelis mėnesius išbando sportininkai, o pirmosios tiesioginės transliacijos turėtų būti matomos rugpjūtį.

Važiuodamas į susitikimą su G. Vileita visiškai nenutuokiau, ką išvysiu naujoje arenoje. Įsivaizdavau patalpą, kurioje žmonės sėdi prie kompiuterių monitorių, rankose laiko pultelius ir spaudydami mygtukus mėto kompiuterinį kamuolį į krepšį. Būtent taip vaizduotėje regėjau žmogaus ir kompiuterio hibridą. Pamačius realiai akimirksniu išsisklaidė iš anksto susikurtas vaizdinys – didžiulėje salėje žmonės į krepšį mėtė tikrus kamuolius.

Pagal šio žaidimo taisykles du žaidėjai per minutę turi iš skirtingų padėčių įmesti kamuolį į krepšį. Aikštelėje yra keturi stovai su kamuoliais, mesti reikia nuo to stovo, kuriame užsidega šviesa. Tad pradėjus tiksėti minutei žaidėjai stebi, kuris stovas užsidega, bėga prie jo, ima kamuolį ir meta. Tuomet bėga prie kito šviečiančio stovo, ima kamuolį ir meta. Pataikytas metimas yra vertas nuo 1 iki 3 taškų. Kompiuteris atsitiktinai parenka metimų sekos vertę. Kiek taškų už kiekvieną metimą gaus žaidėjai, žiūrovai pamato ekrane dar prieš sportininkams pradedant mesti į krepšį, tačiau patys dalyviai nežino, keliais taškais bus įvertintas vienas ar kitas metimas. Žinoma, žiūrovai labiausiai išgyvens dėl 3 taškų vertės metimų, bet 3 taškai gali būti skiriami ir už metimą iš po krepšio.

Kad žaidėjai nepriprastų prie tų pačių vietų, iš kurių reikia mesti kamuolį, stovai su kamuoliais kas kiek laiko bus pastatomi vis kitose vietose. Pasak G. Vileitos, gali būti net taip, kad visi keturi stovai su kamuoliais bus pastatyti ties tritaškio linija, o gali būti ir taip, kad stovai bus šalia krepšio, kad dalyviai daugiau pataikytų.

Dabar toks gyvenimo tempas, kai visi skuba, nori viską padaryti kuo greičiau, nori, kad rungtynės nebūtų ilgos.

Į naująją areną buvo atvažiavę Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas ir generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, pasižiūrėjo, įvertino teigiamai. „Juk kuo daugiau kamuolių lekia į krepšį, tuo geriau. O savo žvaigždžių mes tikrai turėsime“, – neabejoja Hibridinio sporto federacijos prezidentas.

Moterys rungtyniaus prieš vyrus

„Lietuviai startuoliai sugalvojo šią idėją ir dabar ją įgyvendina. O man pasiūlyta bendradarbiauti, nes esu žaidęs krepšinį, žinau visą krepšinio virtuvę. Svarstome, kaip viską geriausiai pateikti, – pasakojo G. Vileita. – Kodėl man tai buvo įdomu? Pasaulyje nėra analogų. Tai lietuviškas produktas. Viskas sugalvota ne šiaip sau. Dabar toks gyvenimo tempas, kai visi skuba, nori viską padaryti kuo greičiau, nori, kad rungtynės nebūtų ilgos. O mūsų rungtynėse nugalėtojas išsiaiškinamas per trumpą laiką. Žiūrovams įdomu, nes daugiau intrigos suteikia kompiuteris. Be to, tai naudinga bus tiems, kurie jau baigė krepšininko karjerą. Arba tiems, kurie yra patyrę traumų ir jau nebegali žaisti profesionaliai. Darome taip, kad žmogui tai būtų darbas, už jį gautų atlygį. Juk į „Žalgirį“ neateisi vien todėl, kad tik nori žaisti. Yra susidomėjusiųjų, bet kai kurie žiūri skeptiškai.“

Į areną Zujūnuose, pasak G. Vileitos, ateina krepšininkai, išbando šią sporto rungtį, pripažįsta, kad iš pradžių apie šią sporto šaką buvo kitos nuomonės.

Balandį įkurta Hibridinio sporto lyga, jai vadovauja LKL dirbęs komunikacijos vadovas Šarūnas Mazalas. Lyga, kurioje viskas organizuojama panašiai kaip LKL (sutartys su žaidėjais, uždarbis, mokesčiai), rengs turnyrus. Tai galės būti mėnesio turnyrai, savaitės turnyrai, geriausiųjų aštuoneto turnyrai.

„Kai kas negali profesionaliai sportuoti dėl fizinių savybių, dėl greičio, dėl to, kad neužaugo iki dviejų metrų. Bet jie myli krepšinį, žaidžia galbūt Vilniaus lygoje, bet ir čia, pas mus, gali žaisti, jeigu gerai pataikys, – mintimis dalijosi G. Vileita. – Pas mus galėtų žaisti ir LKL, ir Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujantys krepšininkai, tik kažin ar klubai tai leistų daryti. Nes jie nespėtų rungtyniauti ir treniruotis nei ten, nei pas mus. Kitas klausimas – o kodėl mes negalime užsiauginti savo žvaigždžių? Kas įdomiau – stebėti NKL rungtynes ar žiūrėti mūsų turnyrus ir matyti, kaip žaidėjas laimi prieš galbūt rinktinės krepšininką? Prisiminkime šių metų LKL snaiperio konkursą, į kurį per visuotinę atranką prasibrovė mėgėjų lygoje žaidžiantis Antanas Šegžda. Jis nukeliavo iki finalo ir tik jame pralaimėjo Kėdainių „Nevėžio“ latviui Richardui Kuksikui. Ten buvo intriga. Ir čia mes galėsime ką nors panašaus pasiūlyti. O jei dar moteris laimės prieš vyrą? Koks dar sportas tai gali pateikti? Moterų krepšinis Lietuvoje sunkiai vystosi, atlyginimai nekokie. Moterys yra geros metikės. Kadaise moteris yra laimėjusi LKL snaiperio konkursą.“

2015-aisiais LKL snaiperių konkurse triumfavo tuomet Marijampolės „Sūduvos“ moterų krepšinio komandoje rungtyniavusi Ela Briedytė. Pirmajame etape ji surinko 19 taškų, pusfinalyje – net 25, o finale – 21 tašką ir pranoko kitą finalininką – Panevėžio „Lietkabelio“ atstovą Mantą Kazoną, pelniusį 16 taškų.

Ar tai sudomins žiūrovus?

Šio žaidimo negalima vadinti krepšiniu, nes nėra gynybos, perdavimų. Yra tik metimas – paskutinė krepšinio stadija. Reikia tik pataikyti į krepšį.

Ar tai sudomins žiūrovus? „Mane sudomino. Čia yra krepšinio elementas, bet ne varžybos, jokios taktikos nėra. Įdomus ir kompiuterio taškų parinkimas, – kalbėjo G. Vileita. – Galima diskutuoti, ar tai teisinga, nes tai ir laimės dalykas. Bet žiūrovui daug įdomiau. O mes viską darome dėl žiūrovų.“

Žiūrovai visas rungtynes galės stebėti savo telefonuose per „YouTube“ platformą. Kompiuteris seks visus lygos žaidėjus, skaičiuos jų pataikymo procentą, jie bus reitinguojami. Grupės bus sudaromos atsitiktine tvarka. Žmonės galės sekti savo žaidėjus, jie matys, kiek turnyrų žaidėjas yra laimėjęs, kaip taikliai jam sekasi mesti į krepšį.

„Mūsų tikslas – pasiekti kuo daugiau žiūrovų, ypač jaunimą, kurio visas gyvenimas yra telefone. Investuotojai turės sukti galvą, kaip visa tai išlaikyti, kad jų produktas atsipirktų. Potencialūs žiūrovai – visas pasaulis, bus įdomu, kurias šalis šis sportas sudomins“, – kalbėjo G. Vileita.

Šios idėjos autoriai stengėsi, kad viskas vyktų kuo greičiau, trumpiau ir prieinamiau. Jei turnyre dalyvauja aštuoni žmonės, nugalėtojas gali paaiškėti per valandą. Jei 16 žmonių, jie stipriausią išsiaiškins per dvi valandas. Per dieną galima surengti 3–5 turnyrus.

Analogų pasaulyje šiam sportui lyg ir nėra. Bet niekas neapsaugotas, kad to nebus bandoma kopijuoti. Federacija brandina idėją rengti analogiškus futbolo turnyrus. To irgi negalima vadinti futbolu, nes bus tik tai, ko dauguma futbolo gerbėjų labiausiai laukia – baudinių serijos. Reikės pataikyti į vartus, į tam tikrą vietą. Bet idėja dar tobulinama.

BEREKLAMOS:

2022 06 28 06:45
Spausdinti