Kol Lietuvos futbolas kasmet vis giliau rausia dugną, kitos mažosios valstybės atranda pergalių džiaugsmą
2014 m. birželis: Baltijos taurės turnyre Lietuvos futbolo rinktinė po gražaus Arvydo Novikovo baudos smūgio 1:0 įveikia Suomiją ir tai atrodo dėsninga mačo baigtis. 2019 m. lapkritis: Suomija švenčia istorinį savo rinktinės patekimą į Europos čempionatą, lietuviai atrankos ciklą baigia be pergalių, gėdingu pralaimėjimu 0:6 Portugalijoje.
Suomijos rinktinės vartininkas Lukášas Hrádecký politikams rimtai pasiūlė apsvarstyti idėją lapkričio 15-ąją įtraukti į valstybinių švenčių sąrašą. Tą vakarą suomiai užsitikrino kelialapį į Europos čempionatą, kai Helsinkyje 3:0 nugalėjo Lichtenšteino rinktinę.
Po lemtingos pergalės Suomijos rinktinės lyderis Teemu Pukki stovėjo aikštėje apsuptas žurnalistų ir atrodė sutrikęs. Didžiausia Suomijos futbolo žvaigždė iš Anglijos Noridžo „City“ klubo seniai įpratęs prie televizijos kamerų dėmesio, tačiau puolėjas nuoširdžiai prisipažino, kad tuomet pritrūko žodžių savo emocijoms išreikšti.
Prieš rungtynes su Lichtenšteinu stadione „Telia Arena“ gerbėjai išskleidė didžiulę vėliavą su užrašu „Suomija, atėjo mūsų metas!“. Tikėjimas pergale buvo stiprus ir futbolininkai gerbėjų nenuvylė.
Suomijos komandos kapitonas Timas Sparvas papasakojo apie nuotaikas, tvyrojusias prieš rungtynes: „Visuotinis ažiotažas buvo didesnis nei bet kada anksčiau. Žinojome, kad esame labai arti tikslo, daugeliui iš mūsų tai prilygo didingiausiam gyvenimo įvykiui. Negalėjome praleisti tokio šanso.“
Po rungtynių sirgaliai užplūdo aikštę, sveikindami futbolininkus. Ta naktis Suomijos futbolui buvo ypatinga. Tūkstančiai gerbėjų apsigaubę nacionalinėmis vėliavomis išėjo į Helsinkio gatves švęsti istorinės pergalės. Šventės epicentru tradiciškai tapo Havis Armandos skulptūros vieta, kur dažniausiai vyksta masiniai susibūrimai. Prieš pusmetį žmonės čia džiaugėsi Suomijos ledo ritulininkų triumfu pasaulio čempionate.
Ledo ritulio ir kitų žiemos sporto šakų atstovų pergalės suomiams – įprastos. O šio vyrų futbolo rinktinės pasiekimo teko laukti 80 metų. 32 bandymai prasimušti į finalinį Europos ar pasaulio čempionato etapą baigdavosi nesėkmėmis. 33 kartas nemelavo. T. Pukki ir komanda pasiekė tai, ko nepavyko padaryti legendinių Jari Litmaneno ir Sami Hyypiä laikais.
„Turėjome šią svajonę nuo pat 1938 m. Svajonė išsipildė, ir ateinančią vasarą suomiai linksminsis kaip niekada anksčiau“, – skelbė Suomijos futbolo federacija (SPL).
Laimėjimais Suomijos futbolininkai anksčiau neprilygo regiono kaimynėms Švedijai, Danijai ar Norvegijai, o pastaraisiais metais su pavydu stebėjo Islandijos futbolo suklestėjimą. Pagaliau elitiniame būryje atsidūrė ir didieji apuokai – taip Suomijoje vadinami futbolo rinktinės nariai.
Pavyti Islandiją
Istorinę pergalę nukalė vietos futbolo specialistas 55 metų Markku Kanerva, turintis pedagogo išsilavinimą. Dar žaisdamas futbolą jis dirbo pradinių klasių mokytoju, o vėliau visą dėmesį sutelkė į trenerio karjerą. M. Kanerva sublizgėjo prieš dešimtmetį, kai su Suomijos jaunimo rinktine pateko į Europos čempionatą. Dabar tai pasiekė su nacionaline komanda.
M. Kanerva remiasi griežta taktika. Suomijos rinktinė pasižymi geležine gynyba, o sėkmė puolime dažniausiai statoma ant T. Pukki individualių gebėjimų. Toks futbolas nėra patrauklus akiai, tačiau efektyvus.
SPL vadovai ilgai svarstė, ko trūksta elitą besivejančiai jų rinktinei. Viena nesėkmingus rezultatus aiškinančių teorijų buvo privalomoji karo tarnyba. Neva talentingi šalies futbolininkai nustodavo tobulėti, kai būdavo pašaukiami atlikti tarnybos. Visgi suomiai suprato, kad turi sekti islandų keliu ir investuoti į infrastruktūrą bei jaunimo ir trenerių ugdymą. Šios strategijos rezultatų tikimasi artimiausiu metu.
Vien už patekimą į Europos čempionatą Suomijos federacija sulauks 9,25 mln. eurų premijos iš UEFA. Efektyviai panaudojus lėšas futbolo plėtrai, ši didžiųjų apuokų sėkmė gali tapti ne vienkartiniu blyksniu.