Kaip neeilinių gabumų vadybininkas NBA pavertė sėkmingai veikiančia galinga verslo mašina, generuojančia milijardinį pelną?

Atkrintamąsias Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) varžybas paryčiais stebėdavę krepšinio sirgaliai puikiai prisimena akimirką, kai čempionų taurę ošiant tribūnoms nugalėtojams įteikdavo ilgametis šios lygos komisaras Davidas Sternas. Šis didingas epizodas vainikuodavo visą aštuonių mėnesių pajėgiausios planetos krepšinio lygos sezoną.

Įžvalgus vadybininkas D. Sternas NBA vadovavo tris dešimtmečius (1984–2014 m.) ir šią organizaciją pakėlė į rinkodaros bei komunikacijos aukštumas.

D. Sterno gyvybė užgeso pirmąją šių metų dieną. Po insulto išsivysčiusios komplikacijos galutinai palaužė buvusį NBA vadovą. Jam buvo 77-eri.

Visuomet santūriai besišypsojęs D. Sternas buvo protingas ir inteligentiškas vadovas, bet kartu ryžtingas ir veržlus. Ilgiausiai NBA komisaru dirbęs teisininkas per tris dešimtmečius smarkiai padidino lygos pelną ir populiarumą visame pasaulyje.

Mylėjo savo darbą

D. Sternas gimė 1942 m. rugsėjo 22 d. Niujorke ir nuo vaikystės su tėvu įprato lankytis vietos „Knicks“ krepšinio komandos rungtynėse. Jis baigė teisės mokyklą ir dirbo advokatų kontoroje, kuri praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje atstovavo NBA interesams.

1978 m. D. Sternas tapo pagrindiniu lygos patarėju teisės klausimais, 1980 m. – viceprezidentu, o 1984 m. – ketvirtuoju NBA komisaru ir šiose pareigose pakeitė Larry O’Brieną.

Tuo metu krepšinis JAV nebuvo populiarus, o sporto sirgaliai mieliau rinkdavosi beisbolą ar amerikietiškąjį futbolą. Tačiau D. Sternas nutapė naują NBA veidą. Lygos įvaizdį jis formavo aplink ryškiausias žvaigždes Michaelą Jordaną, Magicą Johnsoną, Larry Birdą, vėliau pasitelkė Kobe Bryanto ir LeBrono Jameso talentą bei populiarumą. Per tris dešimtmečius NBA tapo itin patraukliu prekės ženklu visame pasaulyje.

Kai D. Sternas stojo prie lygos vairo, keli klubai buvo gilioje finansinėje krizėje, o NBA neatrodė panaši į pelningą verslą. Tačiau sumanus teisininkas padirbėjo iš peties. Leidinio „Forbes“ duomenimis, per tris dešimtmečius NBA klubų „algų kepurė“ (leistina suma žaidėjo atlyginimui) padidėjo nuo 3,6 mln. iki 59 mln. JAV dolerių, dabar siekia net 109 mln.

Pajamos už rungtynių transliacijas kilo nuo 22 mln. iki 930 mln. JAV dolerių, o visa NBA franšizės vertė išaugo nuo 400 mln. iki 19 mlrd. dolerių. Skaičiuojama, jog kasmetis lygos pelnas dabar siekia 5,5 mlrd. dolerių.

Per šį laikotarpį į NBA įsiliejo septyni nauji klubai, lyga surengė kelerias reguliariojo sezono rungtynes už Šiaurės Amerikos ribų.

D. Sternas buvo už tai, kad NBA neliktų uždara ir jos durys atsivertų užsienio talentams, tokiems kaip Arvydas Sabonis, kroatas Toni Kukočius, vokietis Dirkas Nowitzki, ispanas Pau Gasolis. Dabar lygos arenose spindi graikas Giannis Antetokounmpo ir slovėnas Luka Dončičius. Šį sezoną NBA čempionate rungtyniauja 108 užsieniečiai iš 38 valstybių, o prieš 25 metus legionierių buvo vos 24.

1996 m. D. Sternas prisidėjo prie moterų WNBA lygos įkūrimo ir įsteigė antrinę NBA plėtojimo lygą, kuri suteikia krepšininkams daugiau karjeros galimybių.

Legendinis krepšininkas Shaquille’as O’Nealas apie D. Sterną sakė: „Tai, kaip NBA sutvarkyta dabar, D. Sternas viską įsivaizdavo dar 1994-aisiais. Kinijos, Europos rinkos, didelės vertės televizijos transliacijų sutartys, laisvė žaidėjams pereinant į kitus klubus – visa tai yra šio žmogaus idėjos.“

Dabartinis Šarlotės „Hornets“ klubo savininkas M. Jordanas taip pat neabejoja, kad NBA nebūtų tokia be D. Sterno įdirbio.

„NBA valdymą perėmęs permainingais ir sunkiais laikais, pavertė ją tarptautiniu fenomenu ir sukūrė neregėtas perspektyvas, – teigiama M. Jordano pranešime. – Jo tvirta lyderystė ir įžvalgi vizija suteikė man galimybę tapti pasaulinio lygio žvaigžde. Davidas turėjo išskirtinę savybę – jis ne tik vadovavo krepšiniui, bet ir jį mylėjo, to paties reikalavo iš pavaldinių. Ne visi vadovai myli savo darbą. Todėl mane tai žavėjo.“

Puikus derybininkas

Dirbant advokatų kontoroje išlavinti derybų įgūdžiai labai pravertė D. Sternui sunkiomis vadovavimo NBA akimirkomis.

Iššūkių netrūko. NBA išgyveno krizę 1998 ir 2011 m., kai nepratęsus kolektyvinės darbo sutarties krepšininkai ėmėsi streiko. Tuos sezonus pavyko išgelbėti, bet jie buvo trumpesni nei įprastai.

Žaidėjų asociacijos atstovai pasakodavo, kad sėsti prie derybų stalo su D. Sternu nebuvo pats maloniausias potyris. Krepšininkų interesams atstovavęs advokatas Ronas Klempneris prisiminė, jog derėtis su D. Sternu buvo ypač sunku, nes jis tvirta savo laikysena nerodydavo jokių sutrikimo ženklų ir puikiai paruošdavo kontrargumentus.

NBA komisaras nenuolaidžiavo žaidėjams, ir tai juos erzino. Vis dėlto rekordinės televizijų transliacijų sutartys parodo, kad lygos vadovas buvo teisus. Šio dešimtmečio pradžioje bendrovė „Turner Entertainment“ nepagailėjo 24 mlrd. JAV dolerių už NBA transliacijų teises devyniems sezonams.

Krepšininkų algos taip pat kilo žaibišku greičiu. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje vidutinė NBA žaidėjo metų alga siekė 330 tūkst., o dabar – 7,7 mln. dolerių.

D. Sterną gerbė netgi tie, kurie jo nemėgo. Dalaso „Mavericks“ savininkas Markas Cubanas garsėja nevaldomu liežuviu ir buvo 20 kartų baustas bendra 1,9 mln. dolerių bauda už aršią NBA bei teisėjų kritiką.

Tačiau „Mavericks“ valdytojas apie buvusį lygos vadovą kalba pagarbiai. „Jis jautė, kad, tobulėjant technologijoms, NBA galima populiarinti visuose žemynuose kur kas geriau nei bet kurią kitą amerikiečių pamėgtą sporto šaką. Vieni vadovai turi viziją, bet nežino, kaip ją įgyvendinti. D. Sternas žinojo. Jis buvo nuoseklus ir niekada nesusvyravo“, – „Time“ pasakojo M. Cubanas.

Būtent D. Sterno argumentai lėmė, kad 1992 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pasirodė ryškiausios NBA žvaigždės. Nuo tų metų olimpiados krepšinio varžybose leista žaisti ir profesionalams. NBA klubų vadovai į tai žvelgė skeptiškai ir nenorėjo geriausių savo krepšininkų išleisti į turnyrą Europoje.

D. Sternas sugebėjo įtikinti klubus, kad krepšinio žvaigždžių pasirodymas olimpiadoje taps puikia NBA reklama visame pasaulyje. Ir nors M. Jordanas, M. Johnsonas, L. Birdas bei kompanija varžovus traiškė pusšimčio taškų skirtumu, jų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse sukėlė milžinišką ažiotažą, paskatino daugybę paauglių rinktis krepšinį ir svajoti apie NBA.

Sunkiausia ir geriausia diena

1991 m. lapkričio 7-oji krepšinio pasaulyje tapo išskirtinė. Tą dieną Los Andželo „Lakers“ lyderis M. Johnsonas pranešė, kad yra užsikrėtęs ŽIV ir dėl to stabdo karjerą.

Tos dienos paryčiais D. Sternas jau sėdėjo lėktuve Niujorke ir po kelių valandų spaudos konferencijoje Los Andžele prieš žurnalistų minią reiškė palaikymą M. Johnsonui. Paramos krepšininkui reikėjo, nes tuo metu suvokimas apie ŽIV buvo itin demonizuotas, visi manė, kad Magicas netrukus mirs.

D. Sternas galėjo nuo to atsiriboti, tačiau pasielgė priešingai. Jis bendravo su medicinos specialistais ir siuntė ekspertus į NBA komandas, kad jie šviestų krepšininkus apie panašias ligas ir aiškintų, jog tai nėra mirtina diagnozė.

„Kai paskelbiau, kad užsikrėčiau ŽIV, žmonės vengė manęs. Jie manė, kad gali užsikrėsti nuo paprasčiausio rankos paspaudimo ar kontakto. D. Sternas elgėsi kitaip, jis stipriai palaikė mane, pasistengė, kad žaisčiau 1992 m. „Visų žvaigždžių“ mače, o po to – ir olimpiadoje. Kartu mes sugebėjome pakeisti stereotipus“, – savo tviterio paskyroje rašė M. Johnsonas.

„Pasitelkdami komunikacijos priemones, išmokėme pasaulį nebijoti ŽIV. Žmonių požiūris ėmė keistis. Man tai buvo labai svarbi akimirka“, – yra sakęs D. Sternas. Todėl 1991 m. lapkričio 7-oji jam tapo ir sunkiausia, ir geriausia diena darbe.

Be to, tais laikais NBA pasaulis iš tiesų buvo laukinis, o kokaino vartojimas tarp krepšininkų atrodė lyg normalus reiškinys. D. Sterno kova su narkotikų vartotojais buvo nuožmi ir negailestinga. 1986 m. už pakartotinį kokaino vartojimą Michaelas Ray Richardsonas išmestas iš NBA iki gyvenimo pabaigos. Griežtesnės sankcijos privertė žaidėjus susimąstyti ir atbaidė nuo kvaišalų vartojimo. NBA įvaizdis pasikeitė, o investuotojai ėmė tikėti, kad ši lyga gali atgauti savo reputaciją.

Vadybos ir verslo lyderis

Gerinti NBA įvaizdį visuomet buvo D. Sterno prioritetas, todėl jis laikomas svarbiausiu žmogumi lygos istorijoje.

Jam atėjus į valdžią, NBA rungtynės buvo matomos net ne visoje JAV teritorijoje. Komisaras pasiekė, kad geriausios krepšinio lygos mačus stebėtų kuo daugiau planetos gyventojų. Transliacijų sklaida taip išaugo, kad praėjusio sezono Toronto „Raptors“ ir „Golden State Warriors“ klubų superfinalo serija rodyta net 215 pasaulio šalių ir teritorijų.

„Labai gerbiu tokias krepšinio legendas, kaip Billas Russellas, M. Jordanas ar L. Jamesas. Tačiau NBA nebūtų, kuo yra dabar, be šio genijaus pastangų ir sumanaus valdymo, – tvirtino „Golden State Warriors“ klubo prezidentas Rickas Weltsas. – Jo užsispyrimas bei ryžtas griovė nusistovėjusią ydingą sistemą ir privertė žmones patikėti, kad didžiulį akmenį galima užritinti į kalną.“

2012 m. D. Sternas oficialiai pranešė, kad po poros metų trauksis iš NBA komisaro pareigų.

„Norėčiau, kad žmonės apie mane kalbėtų taip: jis vairavo gerą NBA laivą įvairiais įdomiais laikais, kartais per neramius vandenis, atrado nepaprastų galimybių ir kad jam vadovaujant lygos populiarumas išaugo, tapo globaliu reiškiniu, o klubams, žaidėjams bei sirgaliams sekėsi labai gerai“, – tuomet sakė jis.

Palikdamas NBA vadovo postą, D. Sternas buvo įtrauktas ir į prestižinį Jameso Naismitho krepšinio šlovės muziejų. Atsiimdamas apdovanojimą komisaras kalbėjo: „Esu čia dėl kelių tūkstančių žmonių puikiai atlikto darbo per visus tuos metus. Jūs turite pamilti šį žaidimą. O viskas, ką mes darome, ir yra susiję su šiuo žaidimu.“

Naujuoju lygos komisaru tapęs Adamas Silveris gerai pažinojo D. Sterną, nes dirbo jo padėjėjų komandoje NBA biure nuo 2006 m.

„D. Sternas man buvo puikus mokytojas ir geras draugas. Dėka jo NBA tapo pasaulinės reikšmės prekės ženklu. Todėl Davidas yra vienas geriausių visų laikų sporto vadybininkų ir vienas įtakingiausių verslo lyderių“, – teigė A. Silveris.

Pagarbą D. Sternui atidavė ir tris kartus NBA čempionas L. Jamesas: „Niekada nepamiršiu, kaip 2003 m. naujokų biržoje ištarei mano pavardę ir ant scenos paspaudei ranką. Ačiū tau už atsidavimą šiam nuostabiam žaidimui, kuris pakeitė daugybės jaunuolių gyvenimus, o tavo idėjos leido krepšiniui suklestėti. Tik tu galėjai sugalvoti šią viziją ir krepšinį paversti geriausiu sportu. Man buvo garbė tave pažinoti asmeniškai. Ilsėkis ramybėje, Davidai Sternai.“