Keturios Europos gynybos pramonės bėdos ir du būdai jas išspręsti
Šaltojo karo pabaiga ir vėlesni JAV pajėgų prižiūrimi gana taikūs trys dešimtmečiai leido europiečiams vos ne iki minimumo sumažinti savo gynybos biudžetus ir taip sutriuškinti Europos gynybos pramonę. Tai tapo akivaizdu prasidėjus Rusijos visa apimančiai agresijai prieš Ukrainą ir Vakarams suskubus teikti karinę pagalbą.
Pavyzdžiui, kariniu požiūriu stipriausia ES valstybė Prancūzija 2022 m. Kyjivui perdavė 18 mobilių haubicų „Cezar“ (plačiau apie Ukrainos kare naudojamus vakarietiškus ginklus skaitykite straipsnyje „Mirties poligonas“), ir tai sudarė net ketvirtadalį visų jos atsargų, kurioms atkurti prireikia mažiausiai 18 mėnesių. Skaičiuota, kad, vykstant tokiems mūšiams kaip Ukrainoje, Europoje per metus pagaminamų 155 mm artilerijos sviedinių užtektų tik šiek tiek daugiau nei trims savaitėms. Visose Europos šalyse, kurios ėmėsi remti Ukrainą, ginkluotės sandėliuose švilpauja vėjai.
Neįgyvendinti pažadai Ukrainai
