Robertas Dačkus (LR prezidentūra)Šalies verslas galėtų gaminti daugiau kariuomenei reikalingų produktų, bet pati valstybė turi pašalinti kliūtis
Lietuvoje veikia nedidelė gynybos pramonė, turinti nišinių pajėgumų, pavyzdžiui, sraigtasparnių aptarnavimo, techninės priežiūros ir remonto srityje – taip Lietuvos gynybos pramonė apibūdinama metiniame pasaulio karinių pajėgumų vertinime „Military Balance 2023“.
2020 m. atlikti pirmi Lietuvos gynybos pramonės vertinimai parodė, kad tuo metu veikė apie 40 gynybos sektoriaus įmonių, kuriose dirbo 2415 žmonių, o gynybos projektų pajamos sudarė apie 50 mln. eurų. Palyginkime – Norvegijoje veikianti įmonė „Kongsberg Gruppen“, kuri yra žinoma dėl savo sukurtos oro gynybos sistemos NASAMS, 2022 m. iš gynybos projektų pardavimų sugeneravo 1,1 mlrd. eurų.
Lietuvos gynybos pramonę vienija kelios asociacijos, o joms priklauso plačiausio spektro paslaugas ir produktus siūlančios įmonės ar įstaigos – nuo smulkaus kalibro šaudmenų gamintojų iki mokslo įstaigų ir net krovinių vežėjo „LTG Cargo“. Anot Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) vadovo Vaido Sabaliausko, kare svarbu ne tik ginkluotė, bet ir kiti komponentai: logistika, komunikacija, kasdienių poreikių patenkinimas ir kt. Todėl gynybos pramonė taip pat turi gebėti užtikrinti plataus spektro poreikius.
