LNDT/ELTAKodėl kai kuriems Lietuvos pasienio rajonams sekasi prasčiau?
Išimtis patvirtina taisyklę – nors Mažeikų rajono savivaldybė pagal atlyginimų vidurkį patenka į pirmąjį dešimtuką, dauguma pasienio savivaldybių rikiuojasi šio reitingo antroje dalyje ir net šešios paskutiniame dešimtuke: Lazdijų, Zarasų, Šalčininkų, Biržų, Jurbarko ir Ignalinos rajonų. Aukščiausiai sąraše yra Mažeikių, Pakruojo, Akmenės rajonų ir Visagino savivaldybės (žr. grafiką).
Trijuose – Lazdijų, Zarasų ir Biržų – rajonuose iš viso buvo skaičiuojama 10,7 tūkst. darbuotojų, jie pasiskirstę per 428 įmones. Iš šių įmonių 54 yra vidutinės, o smulkių ir labai smulkių – atitinkamai 157 ir 214. Stambių įmonių tėra trys. Dvi iš jų – stambiausia „Biržų duona“ (398 darbuotojai, vidutiniškai 1322 eurus per mėnesį siekiantis atlyginimas) ir „Siūlas“ (280 darbuotojų, 1507 eurai) yra įsikūrusios Biržų rajone, dar viena, bet jau viešoji įmonė Nacionalinis socialinės integracijos institutas (375 darbuotojai, 1088 eurai), yra Zarasuose.
Pagal atlyginimus Lazdijų rajonas yra paskutinis šalyje. Didžiausios ekonominės veiklos čia 2022 m. rugsėjį buvo didmeninė ir mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba ir žemės ūkis, miškininkystė bei žvejyba. Nors šios veiklos neša daugiausia pajamų, jų pelningumas yra mažas. Pavyzdžiui, didmeninė ir mažmeninė prekyba 2022 m. generavo 14,5 mln. eurų siekiančias pajamas, tačiau pelningumas buvo 4 proc. Apdirbamoji gamyba uždirbo 12,4 mln. eurų pajamų, o jos pelningumas tesiekė 2,5 proc. Tai reiškia, kad įmones kamuoja mažo efektyvumo liga – darbuotojai mažai uždirba, akcininkai neturi lėšų investuoti į naujas technologijas. Apdirbamosios gamybos sektoriuje dirba 101 Lazdijų gyventojas (daugiau darbuotojų, 105, yra tik transporto ir saugojimo veikloje). Mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse yra 69 darbuotojai.
