ShutterstockNors lietuviai kasmet kurortuose palieka milijonus eurų, patys kurortų gyventojai negyvena prabangiai
Keturių didžiausių Lietuvos kurortų savivaldybės – Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos – negali pasigirti aukštais atlyginimais.
Druskininkų savivaldybė, turinti 7,1 tūkst. darbuotojų, iš šių keturių atrodo geriausiai. Čia darbuotojai 2023 m. rugsėjį uždirbo vidutiniškai 1474 eurus. Antroje vietoje yra Palanga – 6,7 tūkst. dirbančių žmonių ir 1386 eurų vidutinis atlyginimas. Trečia – Neringos savivaldybė, kurioje 2,3 tūkst. darbuotojų gavo vidutiniškai po 1383 eurų atlyginimą, o ketvirtas lieka Birštonas – 2,1 tūkst. darbuotojų ir 1333 eurų vidutinė alga.
Gerais atlyginimais negalintys pasigirti gyventojai gauna dar vieną smūgį – dideles paslaugų ir nekilnojamojo turto kainas. 2022 m. brangiausias butas ir brangiausias namas visoje Lietuvoje buvo parduoti būtent atitinkamai Neringoje (3,2 mln. eurų) ir Palangoje (3,15 mln. eurų). Tačiau pačių kurortų gyventojai tokių turtų neuždirba – čia nekilnojamąjį turtą dažniausiai perka turtingi didmiesčių gyventojai. Neringos savivaldybės užmokesčio statistiką iškreipia ir čia gyvenamąją vietą priregistravę kitų miestų gyventojai. Taip jie išvengia kelto mokesčių, o anksčiau – ir karantino ribojimų. Kita medalio pusė – viešojo maitinimo verslas pasižymi šešėliu, o apgyvendinimo verslas ne visuomet apmokestinamas darbo pajamomis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kurortų gyventojų piniginės kiek pilnesnės, nei rodo „Sodros“ statistika.
