ScanpixKauno miestas ir jį supančios savivaldybės klesti dėl stiprios pramonės
Laikinoji sostinė nuo seno žinoma kaip Lietuvos pramonės centras. Vien čia veikianti didžiausia šalyje Kauno laisvoji ekonominė zona, įkurta 1996 m. ir kurios teritoriją dabar siūloma išplėsti iki 1054 hektarų, 2022 m. sumokėjo 33,4 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio.
2023 m. rugsėjį Kauno miesto savivaldybėje veikė 5,8 tūkst. įmonių, jose darbavosi 183 tūkst. žmonių. Vidutinis atlyginimas siekė 1829 eurus ir šiek tiek viršijo Lietuvos vidurkį (1788 eurai). Stambių įmonių savivaldybėje yra 93, vidutinių – 526, smulkių ir labai smulkių – atitinkamai 2025 ir 3225.
Stambiausios miesto įmonės yra valdomos valstybės arba savivaldybės – pirmajame dešimtuke rikiuojasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų ir Kauno ligoninės, Valstybinių miškų urėdija, pats LSMU, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, „Kelių priežiūra“ ir kitos. Vienintelė į dešimtuką patenkanti privati bendrovė yra „Kesko Senukai“ – 2865 darbuotojai ir 1840 eurų vidutinis mėnesinis atlyginimas. Tačiau „Senukų“ ir Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai pasklidę po visą Lietuvą ir Kaunui priskiriami dėl įmonių registracijos adreso.
