ScanpixNaujasis Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa yra chameleonas. Ar to pakanka nestabiliausiai Artimųjų Rytų šaliai valdyti? Atsakymo ieškojo Nicolas Pelhamas.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Vieną 2021 m. vasaros rytą prie valstybės sienos perėjimo punkto į sukilėlių kontroliuojamą Siriją artėjo išvaizdus vyriškis. Už nugaros palikdamas Turkiją Khaledas al Ahmedas pajuto, kaip spaudžia krūtinę. Jis priklausė alavitų sektai – mažumai, iš kurios buvo kilusi 50 metų Siriją valdžiusi Assadų dinastija. Iki 2018 m. jis buvo artimas šalies prezidento Basharo al Assado patarėjas, o dabar ketino įžengti į sunitų islamistų sukilėlių kontroliuojamą teritoriją, kur daugelis mielai ateitų pasižiūrėti jam vykdomos mirties bausmės.
Pasieniečiai K. al Ahmedui mostelėjo į niekieno žemę, kur prie juodų visureigių laukė balaklavomis veidus prisidengę vyrai, palydėsiantys jį iki kelionės tikslo. Buvo paviršutiniškai patikrinti dokumentai. Paskui jie nuvažiavo pro gausybę pabėgėlių stovyklų į daugiaaukštį betoninį namą Idlibo miesto pakraštyje, kuriame buvo įsikūrusi įtakingiausios Sirijos islamistų kovotojų grupuotės būstinė. Čia K. al Ahmedo laukė šios organizacijos lyderis Ahmedas al Sharaa – arba Abu Muhammadas al Jolani, kaip jis tuomet save vadino.
