Kodėl dešinieji italai žavisi hobitais, piratais ir kalbančiomis žuvėdromis? Jų pomėgis fantastinei literatūrai turi ilgą ir įdomią istoriją. Ją narpliojo Johnas Hooperis.
Romoje esančioje Nacionalinėje modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje saugoma nemažai įspūdingiausių XIX–XX a. Italijos meno pavyzdžių. Tačiau knygos, kuriomis šiuo metu prekiaujama galerijos vestibiulyje, neturi nieko bendra su futurizmu ar Arte Povera. Tai britų rašytojo fantasto Johno R. R. Tolkieno parašytos knygos arba traktatai apie jį patį. „Vienas geriausių praėjusio šimtmečio autorių“, – sumurma vienos Venecijos įmonės vadovas Carlo Pesce, rodydamas į „Silmariljono“ leidimą – išties nelengvą kūrinį, kurį neretai atidėlioja net užkietėję šio autoriaus gerbėjai.
Šiomis knygomis buvo prekiaujama ta proga, kad galerijoje vyko paroda „J. R. R. Tolkienas: žmogus, profesorius, rašytojas“. Dešinioji Italijos vyriausybė ją parėmė įgyvendindama savo kultūrinę strategiją, kuria siekiama panaikinti ilgametį daugiausia kairiųjų Italijos intelektualų ir menininkų dominavimą. Parodos atidarymo spaudos konferencijoje kultūros ministras liaupsino J. R. R. Tolkieną kaip „atsidavusį kataliką, kuris aukštino tradicijų ir bendruomenės vertę, tikrą konservatorių“. Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni savo oficialioje darbotvarkėje irgi rado laiko sudalyvauti parodos atidaryme. Prie jos prisijungė visas būrys jos partijos „Italijos broliai“ (FdI) ministrų. Apie tai buvo plačiai ir su susižavėjimu pranešta per geriausiu laiku rodomą didžiausio valstybinio televizijos kanalo naujienų laidą.
Per mano viešnagę šaltą sausio popietę galerijoje lankytojų buvo nedaug, bet bilietų pardavėja sakė, kad parodą aplankė visai nemažai žmonių. Vis dėlto paroda vargu ar pateisino tokį pompastišką jos pristatymą. Ją sudarė J. R. R. Tolkieno nuotraukos ir filmuota medžiaga, jo knygų iliustracijos, kuriose herojai žudo drakonus ir grumiasi su orkais, taip pat autoriaus kūrinių leidimai įvairiomis kalbomis. Į parodą buvo įtraukti kostiumai ir plakatai iš Peterio Jacksono režisuotų „Žiedų valdovo“ ekranizacijų ir filmo ištrauka, kurioje burtininkas Gendalfas kovoja su šiurpiuoju Balrogu. Stovėjo net prabangiai išpuoštas pinbolo automatas J. R. R. Tolkieno kūrinių tema. G. Meloni žodžiais, visa tai „labai gražu“.
