Paulius Peleckis (BNS Foto)Suomių literatūros žvaigždė Sofi Oksanen viešėdama Vilniuje savo socialinių tinklų paskyrose dalijosi įspūdžiais ne iš susitikimų su gerbėjais. „Tai karas. Nėra laiko laukti. Imkitės sankcijų“, – skelbė pabėgėlių prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos nuotrauka, šalia kurios laikydama Baltarusijos vėliavą pikete sostinės V. Kudirkos aikštėje stovėjo S. Oksanen. Ginklai ir kulkos šiame kare, anot jos, – gyvi žmonės. Ką iš tiesų Vilniuje veikė viena žymiausių, jei ne pati žymiausia, suomių rašytojų, aiškinosi Agnė Žemaitytė.
Komentare po nuotrauka iš piketo Vilniuje S. Oksanen parašė: „Lietuva pasiūlė prieglobstį daugybei nuo režimo pabėgusių baltarusių – lietuvius ir baltarusius sieja istoriniai ryšiai, ir atrodo, kad baltarusiui visai nesudėtinga rasti darbą Lietuvoje. Jau seniai įvairiausiais būdais Lietuva palaiko Baltarusijos opoziciją ir kultūrą. Ryšiai su Suomija kitokie. Nėra taip, kad mes nepalaikytume Baltarusijos opozicijos. Tiesiog neturime sienos su jais. Ir greičiausiai baltarusiui rasti darbą Suomijoje būtų sunkiau. Taigi Suomijoje mažiau demonstracijų. Pas mus visada mažiau demonstracijų, visada.“
Gali būti, kad kitame savo romane S. Oksanen nemažai dėmesio skirs lietuviams. O gal net migrantų krizei Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Nes viešnagė Vilniuje buvo skirta ir pasirengti naujam projektui, apie kurį rašytoja kol kas nelinkusi kalbėti. Priešingai nei pasakodama apie paskutinį savo romaną „Šunų aikštelė“, kurį 2021-aisiais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Papasakokite, kaip ir kodėl ėmėtės rašyti „Šunų aikštelę“, kurioje nagrinėjate surogatinės motinystės, Baltijos šalių okupacijos, dekolonizacijos ir kitas sudėtingas temas?
