Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


N. ir G. Urbonai: „Pelkės mus gyvenime moko kuklumo“
Viktorija Vitkauskaitė
(Monikos Požerskytės nuotr.).

Pastaraisiais metais prie Nomedos ir Gedimino Urbonų vardų jau įprasta matyti šliejamą pelkių sąvoką. Viktorijai Vitkauskaitei menininkai pasakojo, kaip ši ekosistema gyvenime juos moko ne tik sąmoningumo, bet ir kuklumo.

Kvepia drėgme ir kažkuo aitriu, ko jau nebeatpažįsta nuolat miesto dulkėmis užkimšta nosis. Lėtai iškvepiu orą ir dar kartą giliai įkvepiu. Pajuntu, kaip lengvai svaigsta galva. Visai kaip valandų valandas einant pajūriu, atsukus veidą stipriam vėjui. Kaip po namų dėžutėje praleistų ilgų mėnesių ištrūkus į gilų mišką. Kaip vaikštant Varnikų pažintiniu taku, vingiuojančiu per pelkyną, kur vėliau rengsime fotosesiją su Urbonais.

Tik šįkart pelkės kvapus geriu ne gamtoje, o Kauno senamiestyje, šviesiame, šiuolaikiškame pastate, kuriam tokie natūralūs gamtos aromatai kuria įdomų kontrastą. Kvapų koridorius – viena iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mokslo ir studijų centre veikiančios Urbonų kuruojamos eksperimentinės laboratorijos „Pelkių mokykla“ dalių. Keliuose mokslo įstaigos aukštuose įrengta tarpdisciplininė laboratorija studentus, dėstytojus ir kiekvieną užeinantį įveda į pelkių pasaulį, kuriame yra ir pelkių mediateka, ir pelkių radijas, ir pelkių muilas, ir net pelkių intelektas.

Patiems Urbonams lietuviškos pelkės taip pat atveria vis daugiau pasaulio: Venecijos architektūros bienalėje praėjusią vasarą jie pristatė „Pelkių paviljoną“ ir nuo tada šią temą plėtojo daugybėje institucijų. Dubajaus (JAE) Globalinio meno forumas, Pekino (Kinija) Dizaino mokykla, Kembridže (JAV) surengtas Masačusetso technologijų instituto (MIT) Architektūros mokyklos jubiliejui skirtas simpoziumas, Venecijos (Italija) universitetas – tik kelios iš būrio įstaigų, pakvietusių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus Urbonus skaityti pranešimų apie pelkes. Kadaise Vilniaus dailės akademijos (VDA) Vaizduojamosios dailės fakultetą baigę lietuviai svetur pasakoja, kodėl šiandien pasauliui ypač svarbu atsigręžti į ilgai šešėlyje buvusią ekosistemą ir ką ji mums gali papasakoti apie žmonijos ateitį. Tik kuo čia dėtas menas?

2019 07 16 11:19
Spausdinti