Ar esate girdėję apie žirgus, bendraujančius su užkalbėtojais iš Naujosios Zelandijos? Samantha Weinberg bando įsilieti į jų pokalbius.
Pirmasis užkalbėtojas, su kuriuo susisiekėme, buvo iš gretimos gyvenvietės. Jam parašiau iš nevilties po to, kai naujas žirgas numetė dukrą. Jis paprašė atsiųsti kelias gyvūno nuotraukas, pateikti informacijos apie jo praeitį ir papasakoti, kodėl mums reikia pagalbos. Paaiškinau, kas nutiko.
Tąsyk mano dukra Amber ir jos naujasis žirgas Džekas pirmąsyk pasirodė vienadienėse varžybose. Diena prasidėjo gražiai. Dangus buvo giedras, pūtė pavasarinis vėjelis. Amber tikėjosi laimėti prizų ir prasiveržti į prestižiškesnius konkursus. Dailių bruožų ir įspūdingai greitas pilkas obuolmušis ilgakojis Džekas teikė vilčių. Ūgiu ir gebėjimais jis gerokai pranoko ankstesnius Amber ponius. Nereikšmingose vietos varžybose jiems turėjo eitis kaip sviestu patepta.
Vienos dienos renginį sudaro dailusis jojimas, konkūras (šuoliavimas per spalvotų kliūčių ruožą) ir krosas, per kurį reikia įveikti iki 6,5 km atviromis aikštelėmis šuoliuojant per fiksuotas užtvaras, griovius ir jojant per vandenį. Iš pradžių Amber sekėsi neblogai. Užbaigusi dailųjį jojimą ji šypsojosi ir be klaidų įveikė konkūro etapą. Ruošdamasi krosui apsivilko laisvą pripučiamą švarką, kuris jojikams atstoja oro pagalvę. Pakeliui į apšilimo areną Džekas ėmė muistytis. Atėjus Amber eilei joti į starto gardą, žirgas suskliaudė ausis ir ėmė eiti atbulas. Tik po ilgų įtikinėjimų pavyko įkalbinti jį peržengti starto liniją.
