Buvo laikai, kai „Coca-Cola“ pasauliui skelbė laisvės idėją. Virginia Heffernan mano, kad bendrovei atėjo metas atnešti šią idėją pačiai Amerikai.
Kovo pabaigoje populiariausio pasaulyje gazuoto gėrimo gamintoja susidūrė su nekasdiene krize. Džordžijos valstijos, JAV, respublikonai, patvirtinę Sąžiningų rinkimų įstatymą, rinkėjams įvedė įvairiausių ribojimų. Ko gero, trūko tik raštingumo egzaminų ir rinkėjo mokesčio. Iš pažiūros šiais apribojimais siekiama užgniaužti demokratų rinkėjus, ypač juodaodžius. Prezidentas Joe Bidenas įstatymą pavadino antiamerikietišku. Buvusi demokratų partijos kandidatė į Džordžijos gubernatoriaus postą Stacey Abrams pareiškė, kad grįžtama į Džimo Krou laikus.
Kai kurios korporacijos sureagavo iš karto. Pagrindinė beisbolo lyga atšaukė valstijoje numatytas rungtynes. Daugiau kaip 100 bendrovių, tarp jų „Amazon“, „Starbucks“ ir „Google“ kontroliuojanti bendrovė „Alphabet“, atviru laišku išreiškė pasipriešinimą bandymams riboti demokratinius procesus.
„Coca-Cola“, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Džordžijos sostinėje Atlantoje, vos išspaudė minimalią nuomonę. Kilus diskusijoms dėl to varžančio įstatymo lakoniškasis britų kilmės „Coca-Colos“ generalinis direktorius Jamesas Quincey viso labo pasakė palaikantis visuotinę balsavimo teisę. Žinoma, visos bendrovės yra priverstos balansuoti tarp pelno ir jautrių kultūrinių akimirkų, bet „Coca-Cola“ vaikšto itin aštriais ašmenimis, nes demokratija yra ryškiausia iš visų vertybių, siejamų su šiuo prekės ženklu.
