Vytis SnarkisGyvename informacinio pertekliaus amžiuje. Tomas Lamontas aiškinasi, kas nutinka atsijungus nuo gyvenimo.
Vieną 2016 m. gruodžio dieną 37-erių britas menininkas Samas Winstonas apsirūpinęs dvipusėmis kopėčiomis, žirklėmis, keliais ritiniais šviesos nepraleidžiančio audinio ir daugybe lipniosios juostos ėmėsi jau seniai planuoto projekto. Liesas ir barzdotas S. Winstonas pilkai mėlynomis akimis XX a. paskutiniame dešimtmetyje persikėlė iš Devono į Londoną. Trečiąjį ir ketvirtąjį gyvenimo dešimtmečius praleido mokydamas, piešdamas iliustracijas žurnalams ir pardavinėdamas kolekcininkams bei muziejams laisva forma daugiausia pieštuku atliktus didelio formato meno piešinius. Visai neseniai drauge su rašytoju Oliveriu Jeffersu buvo užbaigęs vaikišką knygelę „Knygų vaikas“ (Child of Books), kuri pateko į geriausiai parduodamų knygų sąrašus. Kad ir kaip S. Winstonas jautėsi dėkingas dėl komercinės šio leidinio sėkmės, vis dėlto suprato, jog korporacinė leidyba jam ne prie širdies. Ką jau kalbėti apie visus tuos elektroninius laiškus! Giliai širdyje jis jautėsi esąs paišinas idealistas, atsiskyrėlis menininkas. Jį nuo vaikystės vargino nervinga energija ir įtampa, retkarčiais užeidavo nemigos laikotarpių, viešose vietose būdavo sunku atsiriboti nuo triukšmo ir kitų blaškančių veiksnių. Be to, dailininkas (kaip ir daugelis žmonių) jautėsi vis labiau priklausomas nuo telefono ir kompiuterio. Tad nutarė kelioms dienoms užsidaryti. Be ekranų. Be saulės šviesos. Be jokių vaizdinių dirgiklių. S. Winstonas ketino kurį laiką patūnoti visiškoje tamsoje.
Vytis SnarkisSavo studijoje kelias valandas laipiojo kopėčiomis bandydamas užklijuoti visas skyles ir plyšius, pro kuriuos skverbėsi šviesa. Rekonstruotame gamyklos pastate rytinėje Londono dalyje įrengtoje studijoje buvo aukšti langai ir šlaitinis stogas su stoglangiais, kuriuos užklijuoti buvo sunkiausia. Atsargiais S. Winstono skaičiavimais, tik sunaudojęs 200 m lipniosios juostos liko galutinai patenkintas, kad pagaliau patalpoje tamsu. Lindėdamas toje tamsoje jis piešė pieštuku ant popieriaus, užsiėmė joga, užkandžiavo ir laukė norėdamas išsiaiškinti, ar tamsa ims bent kiek raminti.
