ScanpixKaip „Saudi Aramco“ planuoja laimėti baigiamąją naftos žaidimo fazę?
„Saudi Aramco“ vadovai galėtų džiaugtis lengviausiu darbu energetikos versle. Naftos milžinė per dieną išgauna po 11 mln. barelių naftos, arba dešimtadalį nuo viso pasaulio kiekio, ir lenkia visas kitas įmones (žr. 1 grafiką). Ji turi didžiausias patvirtintas naftos atsargas, kurių siurbiant dabartiniais tempais užtektų iki antros amžiaus pusės. Dėl niekingų 3 dolerių už barelį gavybos išlaidų, – kai daugeliui privataus sektoriaus varžovių iš Vakarų tenka pasitenkinti dešimtkart didesnėmis, – „Aramco“ per pastaruosius dvejus metus iš viso susižėrė stulbinamą 282 mlrd. JAV dolerių grynąjį pelną. Ir nors degdama jos nafta teršia ne mažiau nei kitų, išgaudama ją iš uolienų „Aramco“ išmeta mažiau anglies dioksido už konkurentes. Dėl to šios įmonės produktas patrauklus, kai pasauliui vis neramiau dėl visuotinio atšilimo, bet ir angliavandenilių tebereikia.
Kitaip tariant, likimo mažiau apdovanotoms varžovėms pasidavus, „Aramco“ rinkos dalis beveik neabejotinai augtų padarius tik kelias kuklias investicijas į telkinių eksploataciją. Bet įmonės darbuotojai pluša kaip niekada. Nes „Aramco“ – ta ašis, aplink kurią sukasi Saudo Arabijos sosto įpėdinio ir faktinio valdovo Muhammado bin Salmano strategija padaryti galą šalies priklausomybei nuo turimų naftos išteklių, diversifikuoti ekonomiką ir dekarbonizuoti energijos gamybą.
Pradėkime nuo to, kad „Aramco“ – pagrindinis šios vizijos lėšų šaltinis. Birželio 2-ąją ji pradėjo seniai lauktą antrinį akcijų siūlymą, tikėdamasi surinkti 13 mlrd. JAV dolerių mainais į vos apie 0,7 proc. iš valstybės valdomų akcijų. Prieš tai 2019 m. buvo rekordinis 30 mlrd. JAV dolerių pirminis viešasis siūlymas. Dalis pinigų ir šįkart suplauks į valstybinį investicinį fondą PIF, pagrindinę valstybinio karalystės turto valdymo priemonę.
