ScanpixKarinių jūrų pajėgų galia vėl varžymosi, ir konfliktų, centre
Vandenynai vėl svarbūs geopolitikoje. Taivane įvyko rinkimai, galintys nulemti šalies ateitį. Susirėmus dėl šios salos, kiltų įtemptas jūrų karas tarp kinų ir amerikiečių, aprėpiantis anaiptol ne tik Ramųjį vandenyną. Artimuosiuose Rytuose hučių sukilėlių grupė kelia grėsmę laivybai Raudonojoje jūroje ir trikdo pasaulinę prekybą. O Europoje karas Ukrainoje gali priklausyti nuo jūrų kovos dėl Juodosios jūros ir Krymo. Būti jūrų galybe vėl svarbu.
Vakarų karinėms jūrų pajėgoms naujojoje eroje ne viskas juoda. JAV ir sąjungininkių povandeniniai laivai tebėra pažangiausi. Jas sieja tokie karinių jūrų pajėgų aljansai ir partnerystės, kokiais Rusija ar Kinija negali pasigirti. Bet Vakarų karinių jūrų pajėgų dominavimas menksta. Kinijos karinės jūrų pajėgos šiandien – didžiausios pasaulyje (žr. grafiką). JAV laivų statyklos nunyko. Iš Europos karinių jūrų pajėgų liko tik šešėlis, 1999–2018 m. nurašius 28 proc. povandeninių laivų, 32 proc. fregatų ir eskadrinių minininkų.
Nekokios tendencijos. Nepaisant augančio protekcionizmo, jūros išlieka nepamainomas pasaulio ekonomikos kanalas. 2023 m. „ClarkSea“ indeksas, kuriuo matuojamas vidutinis pasaulio krovininių flotilių dienos uždarbis, 33 proc. viršijo dešimties metų tendenciją. Jūrų prekyba ūgtelėjo 3 proc., iki 12,4 mlrd. tonų, pasaulinė laivų statyba paaugo 10 proc. ir pirmą kartą daugiau nei pusė apimties teko Kinijai. Pagal tūrį jūrai tenka apie 80 proc. pasaulinės prekybos krovinių, pagal vertę – apie 50 proc.
